Į egzotiškus kurortus ir Pietų Europos šalis dažnai keliaujantys lietuviai nevengia atrasti ir kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos. Tiesa, į šias šalis lietuviai dažniausia vyksta tik savaitgaliui.
„Lietuva ir Latvija yra kaimyninės šalys, turinčios ir bendrą istoriją. Tačiau yra mažų istorinių ir kultūrinių skirtumų, kurie, mano nuomone, ir vilioja turistus iš Lietuvos atvažiuoti į Latviją ir ypač mūsų regioną“, – teigia Latgalos regiono plėtrą koordinuojančios organizacijos atstovas Edgars Klus, manantis, kad lietuvių turistų grupės yra vienos gausiausių regione. Už keliautojus iš Lietuvos daugiau apsilanko tik rusų – daugiausia iš Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Jo teigimu, kiekvienas atvykstantis į Rytų Latvijoje esantį Latgalos regioną gali atrasti tai, kas sudomins: be jokios abejonės, pagrindiniu turizmo magnetu jau ne vienerius metus išlieka gamta, nemažiau populiarios ir ekskursijos po religinius objektus, ypač Daugpilio mieste. Skaičiuojama, kad maždaug Panevėžio dydžio mieste pastatyta daugiau nei dvidešimt įvairių konfesijų maldos namų, o ypač didelio susidomėjimo sulaukia Bažnyčių kalva, kurioje kelių šimtų metrų spinduliu pastatytos keturios skirtingų konfesijų bažnyčios: Martino Liuterio liuteronų katedra, Nekaltosios mergelės Marijos Romos katalikų bažnyčia, didžiausias Latvijoje Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras ir Sentikių cerkvė.
„Nemaža dalis turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių į regioną atvyksta susipažinti su tradicijomis, istorija ir, žinoma, paragauti puikaus latgalių gaminamo maisto“, – sako pašnekovas, pastebintis, kad turistų iš kaimyninių šalių – Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos – daugiausia būtent savaitgaliais.
Panašią tendenciją pastebi ir Varmijos – Mozūrų regiono turizmo organizacijos atstovė Agnieška Majevska – dažniausia turistai iš Lietuvos į šį regioną atvyksta savaitgaliui. Tik vasarą, per atostogas, pasiliekama kiek ilgėliau. Tiesa, kol kas regione karaliauja turistai iš Vokietijos, nors per paskutiniuosius kelerius metus keliautojų iš Lietuvos smarkiai padaugėjo.
„Lietuviai į mūsų regioną atvyksta dėl siūlomų aktyvaus laisvalaikio gamtoje veiklų: kanojų žygių regione esančiomis upėmis, būriavimo Didžiuosiuose Mozūrijos ežeruose, dviračių žygių. Be to, didelės traukos vietos yra tos, kurios primena bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją ir svarbius jos įvykius. Pavyzdžiui, mūsų regione lietuviai dažnai aplanko Griunvaldo apylinkes, kuriose vyko garsusis Žalgirio mūšis“, – teigia A. Majevska.
Visgi kaimyninių šalių turizmo sektoriaus darbuotojai pastebi, kad kelionės į mažesnius miestus nėra tokios populiarios, kaip kelionės į kaimyninių šalių sostines – Rygą, Taliną ar Varšuvą. Esą pastaraisiais metais šiais maršrutais pradėjus važiuoti naujesniems, patogesniems autobusams, o jų operatoriams dažnai siūlant įvairias akcijas, jų populiarumas išaugo. Tiesa, kelionių organizatoriai pripažįsta, kad kelionės į kaimyninę Baltarusiją nėra tokios populiarios, mat vykstant reikia iš anksto pasirūpinti viza, kai tuo tarpu į kaimynines Europos Sąjungos šalis dažnai keliaujama pakankamai spontaniškai.
Visgi sausio 24–26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios tarptautinės turizmo, laisvalaikio ir sporto parodos „Adventur 2014“ metu svečiai – turizmo sektoriaus darbuotojai iš kaimyninių šalių – bandys įrodyti, kad aplankyti kaimynus verta ne tik savaitgalį, bet ir per kasmetines atostogas.
