Artėjant mokslo metų pradžiai Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prasitarė, kad tiek mokinių, tiek mokytojų laukia griežtesnė kontrolė. Mokiniai bus dažniau testuojami, o jei paaiškės, kad jų žinios prastos, bus sprendžiama, ar mokytojas gali toliau dirbti.
Ministras sakė, kad netrukus bus pradėta griežčiau vertinti mokytojų darbą. O visų pirma bus įvertinti mokyklų vadovų pasiekimai.
Taip pat švietimiečiai planuoja pasiremti Sveikatos apsaugos ministerijos patirtimi ir reglamentuoti ugdymo įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Tai turėtų užtikrinti, kad mokyklos direktoriumi daug metų iš eilės negalėtų dirbti vienas žmogus. Jei prie to bus prieita, ilgamečiams mokyklų vadovams gali tekti palikti savo darbo vietas.
„Yra visokių siūlymų. Bet jau aišku, kad reiks pradėti nuo mokyklų vadovų. Tyrimai rodo, kad beveik 30 proc. mokinių pasiekimų priklauso nuo mokyklos vadovo. Pirma turėsime sutvarkyti vadovų lygmenį. Jei vadovas guvus, mokytojus testuoti galės pats. Kalbama apie kadencijų skaičiaus apibrėžimą. Yra toks noras. Ir projektai jau paruošti“, – pristatydamas sumanymą kalbėjo ministras.
Tačiau griežtesnės kontrolės sulauks ne tik mokytojai, bet ir mokiniai. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas teigė, kad mokyklose turėtų būti aktyviau naudojami standartizuoti testai, kurie leistų objektyviau įvertinti mokinių sugebėjimus.
Anot jo, Lietuvoje reikalinga sistema, kuri įpratintų mokinius prie kontrolės. Vis dėlto pirma turėtų būti pradėta nuo lietuvių kalbos ir matematikos žinių patikrų, o vėliau, ministro nuomone, galėtų būti dažniau įvertintos ir kitų disciplinų žinios.
„Reikia sistemos, kuri leistų suprasti, ar vaikai dugne, ar jie labai geri. Pavyzdžiui, savanoriškai mokykloje atlikus biologijos testą ir paaiškėjus, kad rezultatai labai blogi, bus sprendžiama, kaip tai mokyklai padėti“, – aiškino D. Pavalkis.
Jo teigimu, pagalba turėtų būti orientuota į mokytoją. Jei jo mokinių pasiekimai prasti, pirmiausia turėtų būti svarstoma, kaip mokytoją tobulinti. O jei nepadėtų ir tai, esą tektų galvoti apie pedagogo keitimą.
Standartizuoti testai turėtų būti mokiniams pateikti kas antrus metus, pavyzdžiui, ketvirtoje, šeštoje ir aštuntoje klasėse.
Ministras kaip pavyzdį pateikė Suomiją, kurioje mokyklos nežino, kokių disciplinų žinias ministerija planuoja konkrečiais mokslo metais patikrinti.
Taip pat ministras teigė, kad rudenį turi būti patvirtinta lietuvių kalbos egzamino programa. Kaip tik tuomet turėtų paaiškėti, kokios nuolaidos bus taikomos tautinių mažumų atstovams.
Pasidomėjus, kokių lengvatų galėtų tikėtis tokie mokiniai, D. Pavalkis svarstė, kad užtektų jiems leisti padaryti daugiau klaidų.
Taip pat jis pridūrė, kad didelė dalis lietuvių kalbos egzaminą laikiusių lenkų ir rusų jiems leistinomis privilegijomis nesinaudojo.
„Didelė dalis tautinių mažumų mokinių nesilaikė palengvinimo. Ypač tie, kurie gavo aukštesnius įvertinimus. Įtampa buvo sukelta dirbtinai. Manau, kad grįšime prie bendro egzamino. Kol kas nebus išimčių autoriuose ir rašinio apimtyje, bet bus klaidų skaičiuje“, – apie tautinių mažumų egzaminavimą kalbėjo ministras.
