Astronautui Neilui Armstrongui (1930-2012) atminti
Papasakok, Neilai, apie ką tu galvojai,
Kai visi mes žiūrėjom į tave ekrane,
Matėm mažą žingsnelį ir gigantišką šuolį,
Ir kai vėliavą kėlei ten, kur nieko nėra.
Šlovingasis misijos „Apollo 11“ astronautas, pirmas žmonijos istorijoje pasivaikščiojęs Mėnulio paviršiumi, anapilin iškeliavo prieš metus, 2012 m. rugpjūčio 25 d., sulaukęs 82-ejų. Legendinio astronauto mirties metinių NASA proga paskelbė Neilui Armstrongui (Neil Armstrong) dedikuotą muzikinį vaizdo klipą, sukurtą pagal atlikėjo Eriko Breiso (Eric Brase) jaudinančią kompoziciją „Tranquility Base“ („Ramybės bazė“), kuria jis kreipiasi į N.Armstrongą. „Ramybės bazė“ – vieta Mėnulio paviršiuje, kurion nusileido pirmasis kosminis aparatas su žmonėmis. Vietą taip pavadinti N.Armstrongas nusprendė išlipęs Mėnulyje.
Vaizdo klipas sumontuotas iš istorinių „Apollo 11“ misijos nusileidimo kadrų. N.Armstrongas į žmonijos istoriją pateko 1969 m. liepos 20 d. – jis pirmasis iš „Apollo 11“ astronautų žengė ant Žemės palydovo paviršiaus.
„NASA, prisimindama „Apollo 11“ įgulos vadą Neilą Armstrongą, pirmųjų jo mirties metinių proga pagerbia jo atminimą „Red Beet Records“ atlikėjo, „Grammy“ nominanto Eriko Breiso originalia kompozicija „Tranquility Base“, kurią jis sukūrė 2009 m., misijos „Apollo 11“ 40-ųjų metinių proga. NASA dainai sukūrė vaizdo klipą“, – skelbia NASA atstovai vaizdo klipo aprašyme.
Papasakok, Neilai, apie ką tu galvojai,
Kai visi mes žiūrėjom į tave ekrane,
Matėm mažą žingsnelį ir gigantišką šuolį,
Ir kai vėliavą kėlei ten, kur nieko nėra.
(Tell me Neil, what you were thinking
With all of us watching you on the TV
Taking small steps and giant leaps and planting the flag
In a place no one had been.)
Taip prasideda ši daina. Jos eilutėse E.Breisas svarsto ir mėgina įsivaizduoti, ką N.Armstrongas galvojo žengdamas kiekvieną žingsnį toje istorinėje „Apollo 11“ misijoje, per kurią jis su kolega Bazu Oldrinu (Buzz Aldrin) nusileido Mėnulyje.
N.Armstrongas gimė 1930 m. rugpjūčio 5 d. Vapakonetoje (Ohajas, JAV). Nuo 1949 iki 1952 m. JAV kariuomenėje tarnavo karo lakūnu. 1955 m. tapo „National Advisory Comitee for Aeronautics“ (NACA) nariu – ši organizacija galiausiai transformavosi į NASA.
Pirmas jo kaip šios organizacijos nario paskyrimas buvo į gimtąją Ohajo valstiją, kur jis tarnavo NACA Liuiso tyrimų centre, kuris vėliau tapo NASA Gleno tyrimų centru Klivlende. Tarnavo pilotu-bandytoju, inžinieriumi ir astronautu. Yra išbandęs daugiau kaip 200 įvairių orlaivių, raketų, sraigtasparnių, skraidyklių, taip pat raketinį lėktuvą X-15.
Į kosmosą pirmą kartą N. Armstrongas pakilo 1966 m. Tada „Gemini 8“ misijos metu jis savuoju kosminiu aparatu sėkmingai prisijungė prie kito erdvėlaivio. 1969 m. jis buvo paskirtas misijos „Apollo 11“ įgulos vadu.
Po istorinio skrydžio N.Armstrongas liko dirbti NASA. Nuo 1971 iki 1979 m. dėstė Cincinačio universitete. Vėliau (1982-1992) buvo kompanijos „Computing Technologies in Aviation“ vadovas.
N.Armstrongas kosminių skrydžių bendruomenėje aktyvus buvo iki pat mirties. Jis karštai palaikė naujų suborbitinių skrydžių pastangas, tačiau kritiškai vertino NASA planus astronautus skraidinti į kosmosą privačiais erdvėlaiviais.
JAV gyvena jo žmona Kerol (Carol), du sūnūs, įsūnis ir įdukra, dešimt vaikaičių, jo brolis ir sesuo.
httpv://youtu.be/8Iyj1j6nVZg
