Liepos 10 d., antradienį, 17.30 val. atidaroma Kęstučio Stoškaus fotografijų paroda „Kai laikas neberūpi“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius). Parodos atidaryme dalyvaus autorius.
Paradoksalu, bet Kęstučio Stoškaus kaip fotografo individualumas pagrįstas tradicionalizmu ir sugebėjimu atsisakyti saviraiškos. Fotografuodamas jis visiškai susitapatina su urbanistine aplinka ir pakviečia žiūrovą padaryti tą patį. Skubėjimui jis priešina kantrybę. Menininkas giliai ir atidžiai studijuoja kiekvieną motyvą, ne mažesnį dėmesį skirdamas stilistiniam fotografijų preciziškumui.
Taip dirbdamas jis nustebina net tokių puikiai pažįstamų ansamblių kaip Vilniaus Katedros aikštės, Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Kauno Rotušės aikštės ar Pažaislio vienuolyno fotografijomis. Šias ir kitas nespalvotas Stoškaus architektūrines fotografijas tiesiog labai įdomu žiūrėti. Vaizdai įtraukia žiūrovą, kuris mokomas stebėti ir pastebėti, suvokti visumą nepraleidžiant smulkiausių detalių.
Gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo ansambliai šiose fotografijose atsiskleidžia kaip sudėtingi, daugiasluoksniai ir kartu kompleksiški. Fotografuodamas Stoškus parodo jų vietą miestų panoramose, jų santykį su reljefu, aplinkiniais statiniais ir želdiniais. Jis puikiai perteikia skulptūrinę pastatų siluetų išraišką, kaip ir eksterjerų ryšius su interjerais, konstrukcijų bei dekoro detales. Atskleisdamas nepakartojamą šių ansamblių grožį, Stoškus atidžiai fiksuoja ir irimo, griovimo ženklų pėdsakus. Dar dramatiškiau užmaršties ir vandalizmo tema plėtojama Kauno žydų kapinių fotografijų cikle.
Stoškaus fotografijose miestų aikštės, gatvelės, šventyklos ir kapinės slepia daugybę istorijų apie savo buvusius ir dabartinius gyventojus. Pačius objektus, tokius kaip skliautai, kolonos su įskilusiu tinku, seni šuliniai ir antkapiai, taip pat galime interpretuoti kaip gyvenimo ir mirties simbolius.
Architektūrinė fotografija Stoškų domina įvairiais aspektais. Daug metų atidavęs architektūros paminklų „poetiniams dokumentams“, jis sukūrė ir grupę darbų, skirtų naujai dešiniojo Neries kranto architektūrai. Jo žvilgsnis į verslo centro ir Nacionalinės dailės galerijos kompleksus labai neįprastas ir net kiek kinematografiškas. Pasirinkdamas fotografiją žiemos naktį kaip pagrindinę išraiškos priemonę, fotografas manipuliuoja šviesa. Nors ištuštėjusioje reprezentatyvioje teritorijoje nėra nei gyvos būtybės, nei aplaidumo ženklų, sukuriama nejaukios ir grėsmingos vietos nuotaika.
Dar vienu svarbiu uždaviniu pastaraisiais metais Stoškui tapo pramoninės tarpukario Kauno architektūros dokumentavimas. Šie reikšmingi materialinės kultūros paminklai sparčiai nyksta, ir fotografas skuba užfiksuoti tai, kas dar liko iš buvusių fabrikų, įmonių, ligoninių. Tokiuose miesto rajonuose urbanistinio planavimo logiką pakeitė stichiškas ir chaotiškas perstatymas. Taip pat ir Kauno panoramų vaizduose Stoškaus dėmesys nukrypsta į disharmonijos ir disonanso ženklus, kuriuos anksčiau autorius būtų rūpestingai eliminavęs iš savo architektūros fotografijų epo.
Vis dėlto kai kas Stoškaus architektūrinėse fotografijose nekinta. Jo fotografijose nieko negalima pakeisti ar papildyti nesugriaunant griežtos, bet jautrios kompozicijos pusiausvyros.
dr. Raminta Jurėnaitė
Kęstutis Stoškus gimė 1951 metais Dūdlaukio kaime Jurbarko rajone. 1973 m. baigė ekonomikos studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.
Nuo 1985 metų bendradarbiauja kaip fotografas pagrindinėse Lietuvos leidyklose. Jo parengtomis fotografijomis iliustruota kelios dešimtys dailės albumų, vadovų po muziejus, parodų katalogų, meno žurnalų, kalendorių ir kitokio pobūdžio leidinių.
Nuo 1994 metų dirba fotografu Lietuvos nacionaliniame muziejuje, dalyvauja rengiant muziejaus parodas, knygas, katalogus etc. Šalia pagrindinio darbo muziejuje Kęstutis Stoškus fotografuoja urbanistinius ir gamtos peizažus, architektūros objektus, natiurmortus. Asmeninėje kūryboje naudoja tik nespalvotos fotografijos technologijas.
Pirmąją individualią parodą autorius surengė 1996 metais Gdansko fotografijos galerijoje Lenkijoje. Iš viso 1996-2012 metais surengė septyniolika individualių parodų Airijos, Austrijos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos muziejuose ir galerijose. Dalyvavo dvylikoje grupinių parodų užsienyje ir Lietuvoje.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 2000 metų.
Svarbesnės individualios parodos:
2012 Vilnius. Šv. Magdalenos bažnyčios galerija, Paryžius, Prancūzija
2008 Vilnius. Senamiesčio fotografijos. Miunsterio miesto muziejus, Vokietija
2007 Vilnius. Senamiesčio fotografijos. Baltarusijos nacionalinė biblioteka, Minskas
2005 Vilnius. Senamiesčio fotografijos. Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius
2002-2003 Sunykusi ir atgimusi sakralinė Vilniaus baroko architektūra.
Herderio institutas, Marburgas, Vokietija
Šlėzvigo-Holšteino žemės biblioteka, Kylis, Vokietija
Barthels Hof galerija, Leipcigas, Vokietija
1996 Rasos (skirta seniausioms Vilniaus kapinėms). Gdansko fotografijos galerija, Lenkija
Svarbesnės grupinės parodos:
2010-2011 Fokus Litauen. Meisterwerke der Schwarz-Weiﾲ-Fotografie seit 1960.
Miunsterio miesto muziejus, Vokietija
Veclaro miesto muziejus, Vokietija
2007-2008 VI tarptautinis teminis parodų projektas „Kelionių užrašai“.
Baltarusija (Minskas, Gomelis, Mogiliavas, Gardinas, Baranovičiai, Brestas, Polockas)
Svarbesni leidiniai:
Andrea Langer, Dietmar Popp (Hg.). Barocke Sakralarchitektur in Wilna. Verfall und Erneuerung. Fotografien von Kęstutis Stoškus. Herder-Institut Marburg, 2002.
WileDska architektura sakralna doby baroku. Dewastacja i restauracja. Fotografie – Kęstutis Stoškus. Herder-Institut Marburg, Instytut Sztuki PAN, Warszawa, 2005.
Pažaislis. Menas ir istorija. Art and History. Parengė Mindaugas Paknys, Kęstutis Stoškus.
E. Karpavičiaus leidykla, Vilnius, 2005.
Kęstutis Stoškus. Vilnius. Senamiesčio fotografijos. E. Karpavičiaus leidykla, Vilnius, 2005.
Vilnius. Baroko miestas. E. Karpavičiaus leidykla, Vilnius, 2006.
Tradicinė žemaičių skulptūra. „Alkos“ muziejaus rinkinys. Vilnius, 2008.
Paroda veiks iki 2013 m. liepos 27 d.
