Birželio 18 d. Helsinkyje į pasitarimą susirinkę Helsinkio komisijai priklausančių šalių delegacijų vadovai iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų, vadinamųjų karštųjų taškų, sąrašo išbraukė dar vieną Lietuvos įmonę – akcinę bendrovę „Lifosa“.
„Džiugu, kad šalies pramonės įmonės vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai ir imasi veiksmingų priemonių mūsų vienintelei jūrai saugoti. Sieksime, kad didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše neliktų nei vieno Lietuvos objekto“, – sako aplinkos viceministras Almantas Petkus.
1992 m., kai buvo sudarytas šis sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 karštųjų taškų buvo 16 mūsų šalies objektų – pramonės įmonės, nuotekų valymo įrenginiai, žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios. Dabar liko tik du – žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios. Kiti išbraukti iš sąrašo, nes išsprendė aplinkosaugines problemas ir atitinka Helsinkio komisijos reikalavimus. 2005 m. buvo išbraukti Vilniaus (Grigiškių), Alytaus ir Marijampolės nuotekų valymo įrenginiai, 2006 m. – Šiaulių ir Klaipėdos miestų nuotekų valymo įrenginiai, taip pat akcinės bendrovės „Achema“, „Klaipėdos kartonas“ ir „Sema“, 2009 m. – Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginiai, 2011 m. – Kauno, Kėdainių ir Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“.
Teršėjų sąraše buvusi „Lifosa“ nuo 2007 m. iki 2010 m. investavo daugiau kaip 90 mln. Lt gamyklai modernizuoti, o beveik trečdalis investicijų teko aplinkos apsaugai. Įdiegtos aplinkosauginės priemonės visiškai pasiteisino. Pavyzdžiui, 2008 m. fosforo rūgšties ceche paviršinius kondensatorius pakeitus barometriniais, sumažėjo vandens apytakos ciklas ir todėl iš upės jo reikia imti mažiau. 2007–2008 m. buvo išplėsti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, pastatytas trečias – smėlio ir nendrių – filtras, todėl į aplinką išleidžiamose nuotekose sumažėjo teršalų – fosfatų ir bendrojo azoto – koncentracija. Gerų rezultatų sulaukta ir įdiegus projektą sieros rūgšties gamybos metu susidarančiai technologinei šilumai panaudoti. Bendrovė pagamina daugiau kaip 200 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, o Kėdainiams patiekia beveik 100 tūkst. megavatvalandžių šilumos. Ja šildoma apie 80 proc. miesto butų ir gaminamas karštas vanduo. Todėl šilumai ir karštam vandeniui ruošti Kėdainiai sunaudoja gerokai mažiau iškastinio kuro ar gamtinių dujų, o į aplinką išmetama mažiau anglies dioksido – šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tikimasi, kad gerokai pavyks sumažinti Baltijos taršą ir iš žemės ūkio sektoriaus bei Kuršių marių. Žemės ūkio sektoriuje 2011 m. įsigaliojo nauji mėšlo tvarkymo reikalavimai, taip pat daug dėmesio skiriama skirstant ES paramą aplinkosauginiams reikalavimams laikytis. Priemones Kuršių marių būklei gerinti numato 2010 m. patvirtintas Nemuno upių baseinų rajono valdymo planas. Jas įgyvendinant ir stiprinant bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis – Rusija ir Baltarusija, į Kuršių marias patenkančių teršalų kiekis turėtų sumažėti.
