Dvejus metus JAV Lietuvių Bendruomenės rėmuose veikiantis Archyvų komitetas jau gali sakyti, jog jam pavyko pabudinti JAV lietuviškas organizacijas iš archyvinio sąstingio – atkreipti dėmesį į savo archyvus, paskatinti aprašyti tai, kas sukaupta, bei dėti pastangas išsaugoti juos ateities kartoms. Tiesa, tokie klausimai kaip archyvų tvarkymas, jų prieinamumas bei nuolatinė finansinė parama ir po dvejų metų nėra išspręsti, todėl 2012 m. gruodžio pirmąjį savaitgalį Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Čikagoje, posėdžiavę JAV LB Archyvų komiteto nariai drauge su kelių lietuviškų organizacijų atstovais ne tik sprendė problemas, bet ir išdrįso svajoti.
Archyvų padėtis lietuviškose organizacijose ir centruose
Ilgas tradicijas turinti ir nemažą archyvą sukaupusi Lietuvių skautų sąjunga (LSS) netrukus imsis savo archyvinių dokumentų skaitmeninimo darbų. Posėdyje dalyvavęs sąjungos atstovas Šarūnas Rimas pranešė, jog LSS neseniai nusipirko skanavimo aparatą (galintį per pusvalandį nuskanuoti iki 500 bet kokio storumo lapų) ir naują kompiuterį. Ateityje planuojama skautų tinklalapyje paskelbti ne tik sąjungos dokumentus, bet ir sukaupto archyvo katalogą bei nuotraukas.
Laikraščio ,,Draugas” leidėjų su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pasirašyta sutartis dėl ,,Draugo” numerių skaitmeninimo jau atnešė pirmuosius vaisius. Kai kurie laikraščio „Draugas” numeriai (pvz., kultūrinis priedas – nuo 1955 iki 2009 metų) jau yra randami internete (www.epaveldas.lt). Tiesa, kai kurių nuskanuotų puslapių ar net ištisų numerių kokybė yra labai prasta, sunku juose ką nors ne tik įskaityti, bet ir įžiūrėti. Deja, tokia buvo laikraščio mikrofilmų, į Mažvydo biblioteką atkeliavusių net iš ALK’os archyvo Putnam, CT, kokybė. ,,Draugo” vyr. redaktorė apie tai yra pranešusi Mažvydo bibliotekos „Lituanikos” skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei, kuri pripažino, jog kokybės problema egzistuoja.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą (LTSC) šiais metais pasiekė keletas svarbių didesnių archyvų. Centro vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė atskirai paminėjo itin gerai sutvarkytą Lietuvių moterų federacijos archyvą bei Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) archyvą (sąjungos gen. sekretoriaus Algirdo Bielskaus archyvas). (Apie 2012 metų LTSC veiklą ir kitus centrą pasiekusius archyvus skaitykite 2012 m. gruodžio 15 d. ,,Drauge”.)
Nuveikti ir būsimi darbai
Šiandien, vyresnei JAV lietuvių kartai traukiantis iš aktyvios visuomeninės veiklos, kitiems – paliekant šį pasaulį, išeivijos archyvai išgyvena savotiškas odisėjas. Vieni jų užsiguli visuomenininko namuose, neretai – rūsiuose, kiti – dairosi naujų namų, treti – patiria ir pastumdėlio našlaičio gyvenimą. Todėl džiugu, kai, atrodo, jau užmiršti ar gal net amžiams pradingę archyvai ir vėl išnyra į dienos šviesą. Archyvų komiteto pirmininkė Dalė Lukienė pasidžiaugė, jog į ją kreipėsi asmuo, pasiūlęs priglausti ,,Baltic Appeal to the United Nations” (BATUNAS) archyvą, kuris, pasak Archyvų komiteto nario, LTSC tarybos pirmininko dr. Augustino Idzelio, yra labai svarbus JAV išeivijai ir lietuviškai visuomenei.
Atrodo, jog naujus namus (Balzeko lietuvių kultūros muziejų Čikagoje) surado ir Lietuvos tekstilės patriarcho, tautodailės darbų rinkėjo Antano Tamošaičio rankų darbo audimo staklės (pagamintos apie 1950-uosius), kurias iki šiol saugojo Elvyra Vodopalienė.
Ketinimų pradėti tvarkyti savo turimus lietuviškus archyvus turi ir Kent State University (KSU). Lukienė pranešė, jog su ja susisiekęs KSU archyvų atstovas prašė surasti lietuviškai suprantantį bibliotekininką. Kadangi kandidatui keliami nemaži reikalavimai: jis turi gerai mokėti lietuvių kalbą, turėti magistro laipsnį bibliotekininkystėje, turėti katalogavimo patirties, turi būti susipažinęs su JAV archyvavimo kodais, Lukienė pasiūlė KSU archyvų atstovui kiek pakeisti projektą – surasti lietuvių grupę, kuri sutiktų jų archyvus sugrupuoti, aprašyti, o vėliau visa tai duoti sutvarkyti JAV archyvavimo sistemą gerai išmanančiam profesionalui, KSU archyvarui.
Vis gausesne baltiška literatūra garsėjantis University of Washington Slavų ir Rytų Europos skyrius netrukus praturtės dar vienu rinkiniu – neseniai mirusio rašytojo, dramaturgo Kosto Ostrauko knygų rinkinio dublikatu. Toks pat (ar panašus) knygų rinkinys pasiliks University of Pennsylvania, kuriame Ostrauskas ilgą laiką dirbo.
Laukiama talkininkų
JAV lietuviški archyvai niekada neatsisako talkos iš Lietuvos. Kartais ji ateina jos nesitikint ir nelaukiant, pavyzdžiui, apsilankius kokiam nors tyrinėtojui ar mokslininkui iš Lietuvos, kitais atvejais tos pagalbos ieškoma. Archyvų komitetas užpildė dvi paraiškas dėl pagalbos išeivijos archyvams. Pirmoji paraiška iškeliavo į Lietuvos Respublikos Kultūros ministeriją ir Lietuvos Vyriausiojo archyvaro tarnybą, prašant skirti finansinę paramą dviejų archyvarų stažuotei-komandiruotei – jų laukiama atvykstant keletui mėnesių padirbėti LTSC ir ALK’oje. Antroji paraiška užpildyta prašant paremti dr. Giedrės Milerytės ir dr. Kęstučio Bartkevičiaus atvykimą į LTSC 2013 metų vasarą. Šie mokslininkai padės tvarkyti LTSC saugomą diplomatinį archyvą.
Projektas ,,Klausimynas”
Lukienė supažindino su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės archyvų darbo grupės ir Lietuvos vyr. archyvaro tarnybos projektu, kuris padės surašyti visus už Lietuvos ribų esančius archyvinius fondus ir surinktus duomenis įtraukti į Lietuvos elektroninio archyvo informacinę sistemą (EAIS). Atliekant pirmąją projekto dalį – surašymą – JAV lietuviškos organizacijos, muziejai ir archyviniai centrai turės aprašyti savo turimus fondus, t. y. atsakyti į 10 klausimų („Klausimynas”). Lukienė pastebėjo, jog muziejai ir archyviniai centrai bei organizacijos neprivalo aprašyti tų fondų, kurie jau yra aprašyti ir randami internete – pirmiausia reikia aprašyti tuos fondus, kurie dar nėra aprašyti ir įtraukti į katalogus. „Klausimynas” numatomas kaip tęstinis projektas, jis tikrai nebus baigtas per metus. Užtat jį pabaigus bus išspręsta nemaža problema – surinkti duomenys leis pamatyti, kokius archyvus mes turime ir kur jie yra.
Vieno centro būtinybė
Kalbant apie turimų archyvų saugojimo galimybes, dr. Idzelis pastebėjo, jog, norint pagerinti jų laikymo sąlygas, vienintelis dalykas, kurio trūksta, yra lėšos. Todėl posėdyje nuskambėjusi mintis pinigų klausimą spręsti kreipiantis į turtingus žmones – tiek lietuvius (pvz., Kazickų šeimos fondą; Gražiną ir Džimą Lietaudą (Jim Liautaud)), tiek amerikiečius (pvz., Gates) – nebuvo atmesta. Buvo svarstytas ir kitas – gretutinis – klausimas. Tai vieno centro, tinkamo visiems JAV lietuvių archyvams laikyti, vizija. Lukienė išsakė viltį, jog ateityje išsipildys lietuvių išeivijos archyvarų svajonė turėti vieną rimtą organizaciją, apimančią visus JAV lietuvių archyvus, arba kultūrinį centrą su archyvais, muziejumi, biblioteka ir puikiomis sąlygomis tyrinėti jame esančius archyvus.
Kol tai įvyks, Archyvų komitetas kviečia visus JAV lietuvius, lietuviškas organizacijas, centrus ir ypač parapijas surasti laiko peržiūrėti savo archyvus ir, jei jiems reikalingi nauji namai, susisiekti su komiteto nariais. Archyvų komiteto nariai mielai padės tuos naujus namus surasti.
Kitas Archyvų komiteto posėdis numatomas 2013 metų kovo pabaigoje.
Gruodžio mėnesį vykusiame posėdyje dalyvavę komiteto nariai vienbalsiai pritarė Kanados Lietuvių Bendruomenės prašymui dalyvauti JAV LB Archyvų komiteto veikloje. Tad nuo šiol į šį komitetą įeis ir vienas ar pora Kanados LB narių. Šiuo metu JAV LB Archyvų komitetą sudaro Dalė Lukienė, MLS (pirmininkė), Daiva Barzdukienė, MLS, Danguolė Kviklytė, MLS, Dalia Cidzikaitė, Ph.D., Augustinas Idzelis, Ph.D., Saulius Kuprys, PhD, Vytautas Bieliauskas, Ph.D. ir Ramūnas Kondratas, Ph.D.
