Nuo spalio 10 dienos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) lankytojams atveriama istorinė paroda – „Bibliotheca rediviva: Grafų Huten-Čapskių knygų rinkinys Beržėnų dvare“ iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos rinkinių.
Lietuvos didikų grafų Huten-Čapskių giminė yra kilusi iš Karališkosios Prūsijos. Giminės herbas – Leliva, moto – Vitam patriae, honorem nemini (liet. Gyvybę – tėvynei, garbės – niekam). Jaunesniosios, lietuviškosios giminės pradžia laikytini 1772 metai, kai Kulmo (lenk. Chełmno) vaivada Pranciškus Stanislovas Čapskis (1725–1802) vedė Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) dukterį Veroniką Joaną Radvilaitę.
Po vaivadienės mirties jos palikuoniai grafai Huten-Čapskiai paveldėjo nemažą dalį Radvilų valdų ir tapo turtingiausi visoje Čapskių dinastijoje. Prievardį Huten ir grafų titulą jie gavo iš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo 1804 metais.
Vienas iš Veronikos Joanos Radvilaitės ir Pranciškaus Stanislovo Čapskių anūkų Adolfas Huten-Čapskis, 1847 metais vedęs vienturtę Telšių pavieto bajorų teismo pirmininko Ipolito Gorskio (1791–1836) dukterį, tapo Beržėnų dvarininku. Grafo Adolfo valdymo metai – Beržėnų dvaro klestėjimo epocha. Rūmus perstatė neogotikiniu, šiek tiek romantizuotu stiliumi, juose įkūrė paveikslų galeriją, numizmatikos kabinetą, turtingą biblioteką.
1935 metais už skolas Beržėnų dvaro biblioteka buvo parduota iš varžytynių, po ilgų ir dramatiškų derybų perparduota Valstybės centriniam knygynui (tuomet Nacionalinės bibliotekos pavadinimas). Ši biblioteka (apie 4 500 tomų) buvo paskutinė iš Lietuvos dvarų, už kurią Lietuvos valstybės buvo sumokėta (1 500 litų).
Išsklaidyta po įvairius valstybinės bibliotekos fondus ir tarsi „užmigdyta“ keliems dešimtmečiams ji tapo nežinoma tiek Lietuvos, tiek užsienio knygotyrininkams, tiek Nacionalinės bibliotekos specialistams. Šiuo metu atpažinta naujai atgimusi Beržėnų dvaro biblioteka pristatoma Lietuvos visuomenei.
Parodoje pristatoma biblioteka – viena pačių turtingiausių ir gražiausių iki dabar Lietuvoje išlikusių XIX amžiaus dvarų bibliotekų – yra svarbus atradimas Lietuvos dvarų kultūros paveldo raidoje.
Parodos ekspoziciją papuošė ir papildė Beržėnų dvaro vaizdas (litografijos iš Napoleono Ordos albumo aukščiausios kokybės kopija), labai operatyviai ir besąlygiškai gautas iš Nacionalinio muziejaus Krokuvoje; Beržėnų dvaro kambario ir dvaro savininkų fotografijos bei Adolfo Čapskio tapybos darbas Pilis prie upės (visos trys kopijos) iš Šiaulių Aušros muziejaus.
Labiausiai mus pradžiugino trys originalūs darbai – A. Čapskio portretas iš Vilčinskio albumo ir dvi jo litografijos – iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus. Visoms šioms įstaigoms norėtume pareikšti padėką už puikiai užsimezgusį bendradarbiavimą.
Parodą rengė Jadvyga Misiūnienė, parodos architektas Algirdas Jakas, dizainerė Akvilė Paukštytė
Paroda veiks iki 2025 metų sausio 24 dienos.
