Alergija – tai organizmo padidėjusio jautrumo reakcija, kai sureaguojama į galimai nepavojingą medžiagą (pavyzdžiui, žiedadulkes, maisto produktus, aplinkoje esančias medžiagas), t. y. imuninė sistema ima kovoti prieš tą nepavojinga medžiagą. Alergiją gali sukelti ir nedidelis alergeno kiekis, jai būdingas simptomų pasikartojimas.
Alerginės reakcijos ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti gyvybei pavojingą būklę. Apie alergijos diagnozę ir pagalbą alergiškiems žmonėms aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Linas Griguola.
Kada kreiptis į gydytoją alergologą?
Jei požymiai nėra stiprūs, vargina neilgai, gydytojo alergologo pagalba nebūtina. Jei alergijos simptomai kartojasi, stiprėja, taip pat jei reakcija pasireiškė pirmą kartą, bet buvo stipri, patariama kreiptis į gydytoją alergologą konsultacijos.
Pagal pasireiškiančius simptomus galima išskirti kelias alerginių reakcijų rūšis – greito ir lėto tipo. Sunkiausia greito tipo alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas.
Anafilaksinė reakcija po kontakto su alergenu, kuris gali būti įvairios kilmės – nuo maisto produkto iki bitės nuodų – vystosi labai greitai, tačiau tokiai reakcijai būdinga tai, kad požymiai pasireiškia keliose organų sistemose, pvz., išberia visą kūną ar prasideda tinimas, atsiranda dusulys, švokštimas kvėpuojant, gali prasidėti vėmimas / viduriavimas, pasidaro silpna, krenta kraujo spaudimas, sunkiais atvejais dėl progresuojančių simptomų prarandama sąmonė. Dažniausiai simptomai atsiranda vienas po kito per kelias minutes ir stiprėja. Ištikus tokia reakcijai pačiam žmogui ar aplinkiniams būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Lėto tipo alerginės reakcijos dažniau susijusi su odos reakcijomis (dermatitu), jos prasideda po keleto dienų – kūno niežulys, paraudimas, odos sustorėjimas, įtrūkimai. Šis simptomai nepraeina gana ilgai. Tokia alergijos rūšis dažniau siejama su cheminėmis medžiagomis.
Kaip patikrinama, ar varginantys požymiai yra alergija?
Įtariant greito tipo alergines reakcijas įsijautrinimą alergenams galima tirti keliais būdais: odos mėginiais ir kraujo tyrimais (nustatant specifinius alergenui imunoglobulinus E).
Odos dūrio mėginiai. Jų metu ant odos užlašinamas alergenų ekstraktas, ir negyvas odos sluoksnis pažeidžiamas specialia adatėle. Po 15 min. yra vertinama odos reakcija į alergenų ekstraktą. Tai vienas iš seniausių ir iki šiol plačiai naudojamų diagnostinių metodų.
Kitas mėginys – dūrio-dūrio mėginys – kai adatėle įduriama į alergenų šaltinį, tada su ta pačia adatėle duriama į odą ir stebima jos reakcija.
Kraujo tyrimu metu ieškoma specifinių „alerginio profilio“ antikūnų prieš alergenus.
Odos lopo mėginiai taikomi lėto tipo reakcijai nustatyti: alergenai, parinkus tinkamą jų koncentraciją (kartais ir gryni), dedami į specialias lėkštutes, kurios klijuojamos ant nugaros odos ir laikomos 48 valandas. Po to nuklijavus mėginiai vertinami dar visą savaitę.
Ne visada teigiami alerginiai testai rodo alergiją. Jie matuoja imunologinę reakciją. Jei yra teigiamas testas, tačiau žmogus simptomų nejaučia – tai imunologinė reakcija, vadinama besimptome sensibilizacija (įsijautrinimas). Taip įvyksta dėl organizme vykstančių alergines reakcijas reguliuojančių / atsveriančių procesų. Jei jie stipresni už alerginę imunologinę reakciją, tuomet simptomų žmogus nejaučia.
Odos mėginiai parodo, ar žmogus įsijautrinęs tiems alergenams, kurie buvo užlašinti ar užklijuoti ant odos. Odos reakcijos stiprumas nebūtinai parodo, kokio stiprumo simptomus išprovokuos kontaktas su alergenu. Reakcijos stiprumui įvertinti labiausiai tinkamas pokalbis su pacientu ir jo papasakoti alergijos epizodai.
Kai anamnezė sudėtinga, o pasakojami epizodai buvo skirtingo sunkumo, tuomet pasitelkiamos naujosios technologijos – molekulinė alerginė diagnostika, kuri leidžia nustatyti alergiją konkrečiai dalelei (molekulei). Šie tyrimai padeda išsiaiškinti minėtų reakcijų kaltininkus, parengti gydymo rekomendacijas, leidžia nuspėti galimą sunkią reakciją, įvertinti kryžminių reakcijų galimybes.
Kryžminės reakcijas galima paaiškinti taip: įprastai imuniteto gynybinė reakcija formuojasi prieš kažką svetima. Tarkime, alergiškam žmogui suvalgius lazdyno riešutą, imunitetas atpažįsta jo baltymus ir ima kovoti prieš vieną iš jų – kovojant prieš tą baltymo molekulę gaminasi specifiniai antikūnai (IgE klasės). Jei panašaus tipo baltymo molekulė aptinkama kitame produkte, imunitetas taip pat gali imti kovoti – prasidės vadinamoji kryžminė alerginė reakcija.
Kuo ypatinga molekulinė alerginė diagnostika?
Ne kiekvienam pacientui siūlomas šis ištyrimo būdas, prioritetas skiriamas kitiems tyrimams – odos mėginiams ir pokalbiui su žmpgumi, siekiant išsiaiškinti požymių stiprumą ir dažnį.
Molekulinė alerginė diagnostika rekomenduojama atlikti tiems, kas jaučia daug ir įvairių, greito tipo, galimai alerginės kilmės simptomų, yra buvusios neaiškios sudėtingos alerginės reakcijos nežinant, kas jas sukėlė, norint išaiškinti kryžmines reakcijas, įvertinti sunkių alerginių reakcijų riziką. Šis tyrimas rekomenduojamas ir tiems, kam planuojama taikyti specifinę alergenų imunoterapiją (prieš ją). Daug naudos šie tyrimai suteikia tiems, kas patiria maisto produktų sukeltas alergines reakcijas. Jei molekuliniu metodu nustatomas įsijautrinimas baltymui, kuris neatsparus terminiam apdorojimui ar virškinimo fermentams – tokio produkto iš mitybos eliminuoti neriekia, o užtenka jį specifiškai paruošti. Jei vaikams nustatomas padidėjęs jautrumas nestabiliems pieno ar kiaušinio baltymams – didelė tikimybė, kad ateityje tai bus visiškai nereikšminga – vaikas išaugs jautrumą pienui / kiaušiniams.
Kai aptinkamas padidintas jautrumas stabiliems maisto baltymams (jų yra riešutuose, jūrų gėrybėse, žuvyse), kurie nepakinta veikiant termiškai, jų nesuskaido virškinimo fermentai, tikėtina, kad šie maisto produktai sukels sunkesnes alergines reakcijas, todėl šių produktų reikia vengti. Kartais tai žargonu vadinama tikrąja alergija maistui. Įprastai tokios rūšies alergija nepraeina ir žmogui suaugus, todėl jiems nerekomenduojama valgyti tokio maisto, taip pat patiekalų, kuriuose gali būti šių produktų liekanų, nerekomenduojama net būti patalpose, kuriose iš šių produktų gaminamas maistas. Pavyzdžiui, pjaustant žalią žuvį jos dalelės gali pakilti į orą, kurio įkvėpusį alergišką žmogų gali ištikti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.
Kaip gydoma alergija?
Gydymas priklauso nuo alerginių reakcijų stiprumo, galimybės vengti alergenų, paties žmogaus norų.
Alergijai gydyti naudojami keli skirtingi principai:
- Kontakto su alergenu vengimas. Tai ne visada įmanoma, jei, tarkime, žmogus alergiškas žiedadulkėms
- Alergijos simptomų mažinimas medikamentais – skiriami lašai, purškalai, tabletės.
- Specifinė alergenų imunoterapija – tai žmogaus organizmo pratinimas prie alergeno, t. y. medikams prižiūrint pacientui periodiškai skiriamas mažų dozių alergeno kiekis, kad silpnėtų simptomai ir pacientas būtų apsaugotas nuo sunkių alerginių reakcijų. Specialistai diskutuoja dėl specifinės alergenų imunoterapijos pacientui su neryškiais simptomais prognozuojant, kad ateityje alerginės reakcijos stiprės.
