Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: prie Z kartos turėsime prisitaikyti visi (video)

www.alkas.lt
2020 10 23 11:12
4
Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: prie Z kartos turėsime prisitaikyti visi (video)

Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.

Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.
Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.

Įpročius keičianti ir naują žinių vartojimo kultūrą atnešanti Z karta kelia kitokius reikalavimus tiek įmonėms, norinčioms pasiekti jaunus žmones, tiek darbdaviams, sprendžiantiems kitokio profesinio bendravimo ir bendradarbiavimo klausimus. Apie Z kartą, jai būdingas ypatybes ir atnešamas naujoves pasakoja skaitmeninės rinkodaros strategas, vienas iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ įkūrėjų, mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ dėstytojas Tomas Nemura.

Z karta – pažangūs žinių vartotojai

Su paslaugų ir gaminių kūrimu bei jų pateikimu tikslinei auditorijai kasdieniame darbe susiduriantis T. Nemura tikina, kad didelė dalis jų yra  nukreipta į jaunus žmones. Tam, kad sumanymai ir turinys juos pasiektų bei paveiktų, neretai tenka ieškoti apibendrinimų, leidžiančių savotiškai apibrėžti tos kartos elgesį, pomėgius ar poreikius. Tačiau, pasak žinovo, viskas priklauso nuo visumos.

„Z kartą vienaip vertinti galima gaminio vartojimo, tačiau visai kitaip galimo darbo ar asmeninių santykių klausimais. Vis dėlto tie apibendrinimai gana panašūs – tai žmonės, kurie linkę blaškytis, nes vartoja itin daug turinio, tai daro nuo ryto iki vakaro ir per daug ekranų. Nesvarbu, ar sėdi prie kompiuterio, ar prie planšetės, rankoje visuomet turi ir telefoną, kuriame nuolat įjungti pranešimai, atkeliauja žinutės iš įvairių socialinių tinklų. Tuo pačiu metu jie turi ir sutelkti dėmesį, gebėti palaikyti pokalbį, nepraleisti įvairių dalykų ir viską pamatyti. Todėl turinio vartojimo požiūriu jie labai pažangūs“, – sako T. Nemura.

Pasak žinovo, Z karta ne tik geba valdyti didelį srautą žinių, bet ir turi išsiugdžiusi tam tikrus įgūdžius, leidžiančius greitai suprasti naujausius jaunų žmonių poreikius, juos įvaldyti, o besidomintys viešųjų ryšių ir technologijų sritimi geba įvertinti ir juos pasiekiančio turinio kokybę.

„Jaunimas turi labai gerai sudėliotus atskaitos taškus – kas yra geras turinio, pavyzdžiui – reklamos, tonas ir kas ne. Čia tinka „expectation economy“ terminas, rinkodaros kontekste reiškiantis, kad lūkesčius industrijai nurodo tie vartotojai, kurie labiausiai išprusęs ir išsilavinę, bet išsilavinimu vadiname ne diplomus ar tipišką išsilavinimą, o kokybiško turinio vartojimą. Daug gero ir blogo turinio matęs Z kartos atstovas savo organizacijai neleis sukurti „svetimą gėdą“ keliančio turinio“, – pasakoja rinkodaros žinovas.

Pasak T. Nemuros, tai itin aiškiai atsispindi naujuose kanaluose, socialinėse medijose, kurių veikimo būdus ir subtilybes perprasti vyresniajai kartai kur kas sunkiau: „Naujausias pavyzdys – socialinis tinklas „Tik Tok“, apie kurį nuomonės labai skiriasi. Jaunimas čia nardo kaip žuvys vandenyje, džiaugiasi, kad čia nėra nei tėvų, nei prekinių ženklų, o šiek tiek vyresnė karta jau žiūri primerkusi akis ir svarsto, ar viskas, ką ten žmonės daro, yra normalu.“

Aukšti reikalavimai darbdaviams

T. Nemuros teigimu, šiai kartai priskiriamas nekantrumas ir malonumų atidėliojimo negebėjimas gali kelti problemų profesinėje veikloje: „Karjeros kontekste dažnai pasitelkiama 10 tūkst. valandų taisyklė, kuri sako, jog bet kurioje srityje turi praleisti tiek valandų, kad taptum geras žinovas, o visu etatu dirbant tai būtų maždaug 5 metai. Kai tai išgirsta jaunieji Z kartos darbuotojai ar praktikantai, jų veido išraiška pasako viską. Jie nežino, ką veiks pusės metų laikotarpiu, ir nesivargina apie tai galvoti, jau nekalbant apie prisirišimą 5 metams.“

Kitas svarbus bruožas, kalbant apie šios kartos ir darbdavio santykių klausimą – bendravimo būdai. Pasak T. Nemuros, vyresnių kartų atstovams būdinga įvairias problemas greitai išspręsti pokalbio, skambučio metu, tačiau Z karta labiau linkusi susirašinėti socialinių medijų svetainėse, nors tai gali pareikalauti ir daugiau laiko, ir sukelti tam tikrų nesusipratimų.

„Socialinėse medijose užaugusiai kartai būdingas tiesioginio bendravimo balsu, susitikimų vengimas. Paskutinis dalykas, ką šios kartos atstovai padarys, tai skambins ar pakels ragelį, nes viską galima parašyti. Bet teorija diktuoja, kad didžioji dalis žinių perduodama ne rašytine išraiška, o kūno kalba, balso skambesiu, išraiška. Pereinant prie susirašinėjimo, didelė dalis tų žinių pasimeta ir tikėtina, kad viskas vyks sudėtingiau arba atsiras kažkokios dramos tikimybė“, – pasakoja pašnekovas.

T. Nemura pastebi, kad pokalbis raštu neretai būna visai kitaip suprantamas ir viena gramatinė klaida ar skirtingas skyrybos ženklų vartojimas gali perkelti dėmesį į visai kitus dalykus. Problemų kyla ir tada, kai ilgai trunkantys susirašinėjimai ima stabdyti kitas veiklas ar sumanymus. Be to, Z kartai būdingos ir visai kitokie dalykinio, profesinio bendravimo būdai.

„Z karta yra gyvybiškai priklausoma nuo teigiamo grįžtamojo ryšio. Jeigu mums pažįstami ketvirtiniai pokalbiai su tiesioginiu vadovu, kuriuose sulaukiame pagyrimo, tada šiek tiek kritikos ir atsisveikiname su paskatinimu, tai šitas sumuštinio būdas su jauniausia karta turėtų būti ne kas tris mėnesius, o kas savaitę. Bet viskas priklauso ir nuo aplinkos, nes vienose organizacijose pagyrimus sakyti yra savaime suprantama darbo kultūra, o kitur žmonės labiau linkę kalbėti apie tobulinimą, pritaikymą. Tokioje aplinkoje žmogus, labai jautrus kritikai ir laukiantis pagyrimo, žus per kelias dienas“, – įžvalgomis dalijasi žinovas.

Naujos profesijos ir išskirtinumo paieškos

Pasak rinkodaros žinovo, nors Z karta linkusi tinkamai įvertinti turinio kokybę, dėl patirties stokos ir didelių žinių kiekių jiems kartais pritrūksta kritinio mąstymo. Tokie socialiniai tinklai kaip „Instagram“ ir juose skelbiami įrašai gali paskatinti jaunąją kartą vertinti per daug jautriai, jausmingai ir matomus įrašus, pasiekimus bei įspūdžius tiesiogiai susieti su tikru gyvenimu.

„Ekrane nuolat keliauji nuo nuotraukos prie nuotraukos, matai visą krūvą ryškių akimirkų – atostogos, maistas, nauji sportbačiai ir kiti įvairūs dalykai, kuriais žmonės džiaugiasi, o kitoje ekrano pusėje turi buities rūpesčių, kurių ekrane beveik nėra, ir pradedi matyti labai didelį skirtumą tarp to, kaip jautiesi, ir to, ką matai ekrane. Sugrįžus į 2019 m. pabaigą gali pasirodyti, kad jei dar nebuvai prie Petros Jordanijoje, esi gerokai atsilikęs atostogų požiūriu. Jeigu apie vakarykštį koncertą sužinojai tik iš nuotraukų, pradeda kirbėti nerimas, kad vienintelis jį praleidai. Vartodami socialines medijas jaunuoliai viską priima kaip tiesą ir tai veda į asmenines problemas, nevisavertiškumo, nepasitenkinimo savimi jausmus ir kitas problemas“, – sako T. Nemura.

Vis dėlto toks elgsenos įpročių ir poreikių stebėjimas ir sekimas turi ir teigiamą bruožą – žinojimas, kas šiuo metu paklausu ir madinga, papildomo dėmesio ir laiko tam skyrimas veda į tokius karjeros pasirinkimus kaip sportinių batelių brokeris ar kitokias, vyresniajai kartai sunkiai suvokiamas profesijas.

„Per didžiulio kiekio turinio vartojimą gali atrakinti naują karjeros kelią, kuris perrašinėja ir rinkodaros taisykles. Atrodytų, kaip žmogus gali registruotis į naujo gaminio paleidimą, laimėti stovėjimą eilėje pusę dienos ir galiausiai užėjęs į parduotuvę būti griežtai ribojamas, kiek ir ko galės nusipirkti? Su praėjusiomis kartomis tokius dalykus įsivaizduoti sunku, bet paklausus jauniausiųjų, kuo norėtų būti užaugę, noras tapti YouTuberiu, profesionaliu geimeriu ar influenceriu jau nebestebina“, – pasakoja rinkodaros žinovas.

Nors dalis žmonių būtų linkę svarstyti, ar tokias profesijas rinktis verta, anot T. Nemuros, svarbu suprasti, kad net ir Lietuvoje kompiuterinius žaidimus žaidžiantys paaugliai stebi pavyzdžius, kaip vienas geriausių „Fortnite“ žaidėjų pasirašė šimtamilijoninę sutartį, kad pakeistų svetainę, kurioje gyvai transliuoja, kaip žaidžia. Pasak žinovo, nors tokie atvejai – vienetiniai, dabartinė karta nuolat siekia šiek tiek daugiau nei nusistovėjusi norma, o vidinio aš ir gebėjimų atskleidimo paieškos tai skatina dar labiau.

„Kai pats baigiau studijas, reikėjo labai daug drąsos ir 10 metų įdirbio, kad galėčiau kurti savo verslą, panašius dėsnius stebėjau ir artimoje aplinkoje. Tačiau dabartinė karta kurti savo, o ne veikti pagal industrijos primestas taisykles nebijo. Jie tiki savo sumanymais ir turi tai pagrindžiančius paaiškinimus. Puikus pavyzdys – mūsų bandymas pasikviesti į Lietuvą vieną menininką iš Berlyno, pasiūlėme jam čia atskristi. Tačiau jis, galvodamas apie ekologiją, skristi atsisakė ir aukodamas savo laiką vietoje kelių valandų skrydžio keliolika praleido autobuse“, – patirtimi dalijasi T. Nemura.

Pasak žinovo, naujosios kartos tikėjimas savo sumanymais ir aukštas kompiuterinis raštingumas leidžia perrašyti rinkos taisykles ir prie to turės prisitaikyti ir kitos kartos, ir organizacijos: „Kitą taip greitai mąstančią kartą, kokia yra ši, rasti būtų sunku ir, manau, bet kuriuo atveju jie greičiau prisiderins rinką sau, o ne patys pasikeis. Akivaizdu, kad ir organizacijos, norėdamos pasinaudoti galimybėmis, prie jų turės prisiderinti. Ši karta veda į savo, o ne tėvų pinigų vartojimą ir rinkdamiesi vienus ar kitus prekinius ženklus parodys, kas iš tikrųjų yra svarbu. Todėl vienareikšmiškai reikia priimti, negalima prašyti keistis.“

Skaitmeninės rinkodaros strategas, vienas iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ įkūrėjų, mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ dėstytojas Tomas Nemura apie Z kartą su Richardu Jonaičiu kalbėjosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo paskaitoje „Z karta: „priimti negalima prašyti keistis“ – kur dėsime kablelį?“:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip pakeis alfa kartos vaikus skaitmeninės technologijos?
  2. Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    5 mėn. ago

    Labai juokinga, nes nėra jokių nei A, nei B, nei Z, nei X, nei Y ir pan. kartų. Kažkas, kažkur, kažkada sugalvojo visišką nesąmonę, kuri laikas nuo laiko prisimenama. Dar: „The Atomic Garden Vilnius“ – jie anglai, iš JAV ar iš UK? Bet čia Lietuva, čia ne Londono priemiestis, mes čia kalbama ir rašome lietuviškai. „Geimeriai“ ir „infliuenceriai“? Vajetau, mano, o čia dar kas? Ar ne gėda? Ne? Nieko nuostabaus…

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      5 mėn. ago

      Yra, Pajūrieti, tikrai yra.
      Dabartinis jaunimas taip pat labai skiriasi. Gal ir nepatikėsite, bet karjieros siekiančių gerokai sumažėjo. Šaip jau jaunimas tingus ir nori dieslių rezultatų per trumpą laiką. Tad nebebus žmonių, kurie sutiks dirbti už minaimalų darbo užmokestį. Nebebus darbo vietai lojalių žmonių. Fire judėjimo idėjos taps vis ppopuliaresnės. Lyčių skirtumai “apsivers”. T.y., vadovais vis dažniau bus moterys. To priežastis – motyvacija siekiant karjeros. Vyrų varomoji jėga visuomet buvo savotiškas autoritarizmas, patiniško dominavimo siekis, o moterų – savirelizacija. Kadangi akivaizdžiai žlunga autoritetas – pvz., jau niekas nebenori būti katedrų vedėjais. Anksčiau dėl šios pozicijos varžydavosi profesoriai, dabar gi siekiama “išstumti” nors kiek darbštesnį bendradarbi, netgi ką tik buvusį studentų 🙂 Tokia realybė. Tačiau moterims tai netrukdo, jos svarbiau ne “patiniškas dominavimas”, o savirealizacija (kuri vyrus nelabai domina). Taigi, Pajūrieti, šaindien viskas keičiasi iš esmės. Ir Z karta tikrai yra 🙂

      Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      5 mėn. ago

      Taigi, kaip kad buvo akmens amžiuje (M. Gimbutienė “Senoji Europa”) vėl grįžtame į matriarchatą. Ir tai neišvengiama 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 mėn. ago

        Protestuoju. AŠ UŽ PATRIARCHATĄ.
        Mūsų šeimoje buvo patriarchatas, ir esu nepaprastai dėl to laiminga, likimui dėkinga. Tėvelio žodis buvo paskutinis. Ypač, jei paaugliai susiraukę būdavo, nenorėjo mamos užduoto darbo imtis.
        Tėtis mamos ir jų išklausydavo ir griežtai pasakydavo: ,,Bus taip, kaip mama liepė!” Po jo žodžių niekas nebezirzė, jo žodis buvo lemiamas.
        Jis sūnus mokė, kaip reikia reguliuoti santykius šeimoje.
        Pirma taisyklė – savo moteris šiltai laikyti (mat, sušalusios irzlios būna). Kita: kai žmona ko nors nori, kad padarytum, greitai eik ir padaryk. Kuo greičiau darbo imsies, tuo greičiau nebegirdėsi jos burbant; o kuo sparčiau dirbsi ir greičiau padarysi, tuo daugiau liks laiko savo patiems reikalams…
        O kai iš darbo grįžęs pamatydavo mamą kokį sunkesnį, ar net vyrišką darbą dirbant, jis griežtai jai pasakydavo, jog ji jam privalanti pasakyti, kad tai reikia padaryti, o ne pati to imtis. ,,Pasakyk, ir bus padaryta” – griežtai liepdavo jis. Ir mama be ginčų liaudavosi.
        Aš tik už patriarchatą!
        Už tokį, žinoma, už mūsų Tėvelio įvestą patriarchatą… 🙂

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

2021 02 17
VGTU – regionų atskirties mažinimui

VGTU – regionų atskirties mažinimui

2021 02 06
Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

2021 02 03
Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

2021 01 29
Cukrinis diabetas | rengėjų nuotr.

Pakeitę požiūrį į cukrinį diabetą galėtume sumažinti sergančiųjų skaičiaus augimą

2021 01 28
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Treniruotės, apie kurias pamirštame: 5 žaidimų programėlės smegenų mankštai

Treniruotės, apie kurias pamirštame: 5 žaidimų programėlės smegenų mankštai

2020 12 28
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
pixabay.com nuotr.

Patarimai, moterims padėsiantys labiau pamilti save

2020 12 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
  • Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
  • Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1251; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 972; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 639; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 539; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

by Kristina Aleknaitė
2021 02 17
0
Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

Pandemija uždarė nemažą dalį pasaulio gyventojų namuose, todėl į asmeninę erdvę persikėlė darbas, mokymasis, o taip pat ir laisvalaikis. Technologijos...

Skaityti toliau

VGTU – regionų atskirties mažinimui

by Kristina Aleknaitė
2021 02 06
3
VGTU – regionų atskirties mažinimui

„Mokslo Lietuva“ kalbina Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ direktorių dr. Adą Meškėną ir Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ inovacijų strategą Matą Olendrą...

Skaityti toliau

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

by Kristina Aleknaitė
2021 02 03
2
Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
Kitas straipsnis
Valdovų rūmų muziejus sekmadienį vėl siūlo nemokamas ekskursijas

Valdovų rūmų muziejus sekmadienį vėl siūlo nemokamas ekskursijas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai