Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: prie Z kartos turėsime prisitaikyti visi (video)

www.alkas.lt
2020 10 23 11:12
4
Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: prie Z kartos turėsime prisitaikyti visi (video)

Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.

Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.
Skaitmeninė rinkodara | ltlife.lt nuotr.

Įpročius keičianti ir naują žinių vartojimo kultūrą atnešanti Z karta kelia kitokius reikalavimus tiek įmonėms, norinčioms pasiekti jaunus žmones, tiek darbdaviams, sprendžiantiems kitokio profesinio bendravimo ir bendradarbiavimo klausimus. Apie Z kartą, jai būdingas ypatybes ir atnešamas naujoves pasakoja skaitmeninės rinkodaros strategas, vienas iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ įkūrėjų, mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ dėstytojas Tomas Nemura.

Z karta – pažangūs žinių vartotojai

Su paslaugų ir gaminių kūrimu bei jų pateikimu tikslinei auditorijai kasdieniame darbe susiduriantis T. Nemura tikina, kad didelė dalis jų yra  nukreipta į jaunus žmones. Tam, kad sumanymai ir turinys juos pasiektų bei paveiktų, neretai tenka ieškoti apibendrinimų, leidžiančių savotiškai apibrėžti tos kartos elgesį, pomėgius ar poreikius. Tačiau, pasak žinovo, viskas priklauso nuo visumos.

„Z kartą vienaip vertinti galima gaminio vartojimo, tačiau visai kitaip galimo darbo ar asmeninių santykių klausimais. Vis dėlto tie apibendrinimai gana panašūs – tai žmonės, kurie linkę blaškytis, nes vartoja itin daug turinio, tai daro nuo ryto iki vakaro ir per daug ekranų. Nesvarbu, ar sėdi prie kompiuterio, ar prie planšetės, rankoje visuomet turi ir telefoną, kuriame nuolat įjungti pranešimai, atkeliauja žinutės iš įvairių socialinių tinklų. Tuo pačiu metu jie turi ir sutelkti dėmesį, gebėti palaikyti pokalbį, nepraleisti įvairių dalykų ir viską pamatyti. Todėl turinio vartojimo požiūriu jie labai pažangūs“, – sako T. Nemura.

Pasak žinovo, Z karta ne tik geba valdyti didelį srautą žinių, bet ir turi išsiugdžiusi tam tikrus įgūdžius, leidžiančius greitai suprasti naujausius jaunų žmonių poreikius, juos įvaldyti, o besidomintys viešųjų ryšių ir technologijų sritimi geba įvertinti ir juos pasiekiančio turinio kokybę.

„Jaunimas turi labai gerai sudėliotus atskaitos taškus – kas yra geras turinio, pavyzdžiui – reklamos, tonas ir kas ne. Čia tinka „expectation economy“ terminas, rinkodaros kontekste reiškiantis, kad lūkesčius industrijai nurodo tie vartotojai, kurie labiausiai išprusęs ir išsilavinę, bet išsilavinimu vadiname ne diplomus ar tipišką išsilavinimą, o kokybiško turinio vartojimą. Daug gero ir blogo turinio matęs Z kartos atstovas savo organizacijai neleis sukurti „svetimą gėdą“ keliančio turinio“, – pasakoja rinkodaros žinovas.

Pasak T. Nemuros, tai itin aiškiai atsispindi naujuose kanaluose, socialinėse medijose, kurių veikimo būdus ir subtilybes perprasti vyresniajai kartai kur kas sunkiau: „Naujausias pavyzdys – socialinis tinklas „Tik Tok“, apie kurį nuomonės labai skiriasi. Jaunimas čia nardo kaip žuvys vandenyje, džiaugiasi, kad čia nėra nei tėvų, nei prekinių ženklų, o šiek tiek vyresnė karta jau žiūri primerkusi akis ir svarsto, ar viskas, ką ten žmonės daro, yra normalu.“

Aukšti reikalavimai darbdaviams

T. Nemuros teigimu, šiai kartai priskiriamas nekantrumas ir malonumų atidėliojimo negebėjimas gali kelti problemų profesinėje veikloje: „Karjeros kontekste dažnai pasitelkiama 10 tūkst. valandų taisyklė, kuri sako, jog bet kurioje srityje turi praleisti tiek valandų, kad taptum geras žinovas, o visu etatu dirbant tai būtų maždaug 5 metai. Kai tai išgirsta jaunieji Z kartos darbuotojai ar praktikantai, jų veido išraiška pasako viską. Jie nežino, ką veiks pusės metų laikotarpiu, ir nesivargina apie tai galvoti, jau nekalbant apie prisirišimą 5 metams.“

Kitas svarbus bruožas, kalbant apie šios kartos ir darbdavio santykių klausimą – bendravimo būdai. Pasak T. Nemuros, vyresnių kartų atstovams būdinga įvairias problemas greitai išspręsti pokalbio, skambučio metu, tačiau Z karta labiau linkusi susirašinėti socialinių medijų svetainėse, nors tai gali pareikalauti ir daugiau laiko, ir sukelti tam tikrų nesusipratimų.

„Socialinėse medijose užaugusiai kartai būdingas tiesioginio bendravimo balsu, susitikimų vengimas. Paskutinis dalykas, ką šios kartos atstovai padarys, tai skambins ar pakels ragelį, nes viską galima parašyti. Bet teorija diktuoja, kad didžioji dalis žinių perduodama ne rašytine išraiška, o kūno kalba, balso skambesiu, išraiška. Pereinant prie susirašinėjimo, didelė dalis tų žinių pasimeta ir tikėtina, kad viskas vyks sudėtingiau arba atsiras kažkokios dramos tikimybė“, – pasakoja pašnekovas.

T. Nemura pastebi, kad pokalbis raštu neretai būna visai kitaip suprantamas ir viena gramatinė klaida ar skirtingas skyrybos ženklų vartojimas gali perkelti dėmesį į visai kitus dalykus. Problemų kyla ir tada, kai ilgai trunkantys susirašinėjimai ima stabdyti kitas veiklas ar sumanymus. Be to, Z kartai būdingos ir visai kitokie dalykinio, profesinio bendravimo būdai.

„Z karta yra gyvybiškai priklausoma nuo teigiamo grįžtamojo ryšio. Jeigu mums pažįstami ketvirtiniai pokalbiai su tiesioginiu vadovu, kuriuose sulaukiame pagyrimo, tada šiek tiek kritikos ir atsisveikiname su paskatinimu, tai šitas sumuštinio būdas su jauniausia karta turėtų būti ne kas tris mėnesius, o kas savaitę. Bet viskas priklauso ir nuo aplinkos, nes vienose organizacijose pagyrimus sakyti yra savaime suprantama darbo kultūra, o kitur žmonės labiau linkę kalbėti apie tobulinimą, pritaikymą. Tokioje aplinkoje žmogus, labai jautrus kritikai ir laukiantis pagyrimo, žus per kelias dienas“, – įžvalgomis dalijasi žinovas.

Naujos profesijos ir išskirtinumo paieškos

Pasak rinkodaros žinovo, nors Z karta linkusi tinkamai įvertinti turinio kokybę, dėl patirties stokos ir didelių žinių kiekių jiems kartais pritrūksta kritinio mąstymo. Tokie socialiniai tinklai kaip „Instagram“ ir juose skelbiami įrašai gali paskatinti jaunąją kartą vertinti per daug jautriai, jausmingai ir matomus įrašus, pasiekimus bei įspūdžius tiesiogiai susieti su tikru gyvenimu.

„Ekrane nuolat keliauji nuo nuotraukos prie nuotraukos, matai visą krūvą ryškių akimirkų – atostogos, maistas, nauji sportbačiai ir kiti įvairūs dalykai, kuriais žmonės džiaugiasi, o kitoje ekrano pusėje turi buities rūpesčių, kurių ekrane beveik nėra, ir pradedi matyti labai didelį skirtumą tarp to, kaip jautiesi, ir to, ką matai ekrane. Sugrįžus į 2019 m. pabaigą gali pasirodyti, kad jei dar nebuvai prie Petros Jordanijoje, esi gerokai atsilikęs atostogų požiūriu. Jeigu apie vakarykštį koncertą sužinojai tik iš nuotraukų, pradeda kirbėti nerimas, kad vienintelis jį praleidai. Vartodami socialines medijas jaunuoliai viską priima kaip tiesą ir tai veda į asmenines problemas, nevisavertiškumo, nepasitenkinimo savimi jausmus ir kitas problemas“, – sako T. Nemura.

Vis dėlto toks elgsenos įpročių ir poreikių stebėjimas ir sekimas turi ir teigiamą bruožą – žinojimas, kas šiuo metu paklausu ir madinga, papildomo dėmesio ir laiko tam skyrimas veda į tokius karjeros pasirinkimus kaip sportinių batelių brokeris ar kitokias, vyresniajai kartai sunkiai suvokiamas profesijas.

„Per didžiulio kiekio turinio vartojimą gali atrakinti naują karjeros kelią, kuris perrašinėja ir rinkodaros taisykles. Atrodytų, kaip žmogus gali registruotis į naujo gaminio paleidimą, laimėti stovėjimą eilėje pusę dienos ir galiausiai užėjęs į parduotuvę būti griežtai ribojamas, kiek ir ko galės nusipirkti? Su praėjusiomis kartomis tokius dalykus įsivaizduoti sunku, bet paklausus jauniausiųjų, kuo norėtų būti užaugę, noras tapti YouTuberiu, profesionaliu geimeriu ar influenceriu jau nebestebina“, – pasakoja rinkodaros žinovas.

Nors dalis žmonių būtų linkę svarstyti, ar tokias profesijas rinktis verta, anot T. Nemuros, svarbu suprasti, kad net ir Lietuvoje kompiuterinius žaidimus žaidžiantys paaugliai stebi pavyzdžius, kaip vienas geriausių „Fortnite“ žaidėjų pasirašė šimtamilijoninę sutartį, kad pakeistų svetainę, kurioje gyvai transliuoja, kaip žaidžia. Pasak žinovo, nors tokie atvejai – vienetiniai, dabartinė karta nuolat siekia šiek tiek daugiau nei nusistovėjusi norma, o vidinio aš ir gebėjimų atskleidimo paieškos tai skatina dar labiau.

„Kai pats baigiau studijas, reikėjo labai daug drąsos ir 10 metų įdirbio, kad galėčiau kurti savo verslą, panašius dėsnius stebėjau ir artimoje aplinkoje. Tačiau dabartinė karta kurti savo, o ne veikti pagal industrijos primestas taisykles nebijo. Jie tiki savo sumanymais ir turi tai pagrindžiančius paaiškinimus. Puikus pavyzdys – mūsų bandymas pasikviesti į Lietuvą vieną menininką iš Berlyno, pasiūlėme jam čia atskristi. Tačiau jis, galvodamas apie ekologiją, skristi atsisakė ir aukodamas savo laiką vietoje kelių valandų skrydžio keliolika praleido autobuse“, – patirtimi dalijasi T. Nemura.

Pasak žinovo, naujosios kartos tikėjimas savo sumanymais ir aukštas kompiuterinis raštingumas leidžia perrašyti rinkos taisykles ir prie to turės prisitaikyti ir kitos kartos, ir organizacijos: „Kitą taip greitai mąstančią kartą, kokia yra ši, rasti būtų sunku ir, manau, bet kuriuo atveju jie greičiau prisiderins rinką sau, o ne patys pasikeis. Akivaizdu, kad ir organizacijos, norėdamos pasinaudoti galimybėmis, prie jų turės prisiderinti. Ši karta veda į savo, o ne tėvų pinigų vartojimą ir rinkdamiesi vienus ar kitus prekinius ženklus parodys, kas iš tikrųjų yra svarbu. Todėl vienareikšmiškai reikia priimti, negalima prašyti keistis.“

Skaitmeninės rinkodaros strategas, vienas iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ įkūrėjų, mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ dėstytojas Tomas Nemura apie Z kartą su Richardu Jonaičiu kalbėjosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo paskaitoje „Z karta: „priimti negalima prašyti keistis“ – kur dėsime kablelį?“:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip pakeis alfa kartos vaikus skaitmeninės technologijos?
  2. Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    6 mėn. ago

    Labai juokinga, nes nėra jokių nei A, nei B, nei Z, nei X, nei Y ir pan. kartų. Kažkas, kažkur, kažkada sugalvojo visišką nesąmonę, kuri laikas nuo laiko prisimenama. Dar: „The Atomic Garden Vilnius“ – jie anglai, iš JAV ar iš UK? Bet čia Lietuva, čia ne Londono priemiestis, mes čia kalbama ir rašome lietuviškai. „Geimeriai“ ir „infliuenceriai“? Vajetau, mano, o čia dar kas? Ar ne gėda? Ne? Nieko nuostabaus…

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      6 mėn. ago

      Yra, Pajūrieti, tikrai yra.
      Dabartinis jaunimas taip pat labai skiriasi. Gal ir nepatikėsite, bet karjieros siekiančių gerokai sumažėjo. Šaip jau jaunimas tingus ir nori dieslių rezultatų per trumpą laiką. Tad nebebus žmonių, kurie sutiks dirbti už minaimalų darbo užmokestį. Nebebus darbo vietai lojalių žmonių. Fire judėjimo idėjos taps vis ppopuliaresnės. Lyčių skirtumai “apsivers”. T.y., vadovais vis dažniau bus moterys. To priežastis – motyvacija siekiant karjeros. Vyrų varomoji jėga visuomet buvo savotiškas autoritarizmas, patiniško dominavimo siekis, o moterų – savirelizacija. Kadangi akivaizdžiai žlunga autoritetas – pvz., jau niekas nebenori būti katedrų vedėjais. Anksčiau dėl šios pozicijos varžydavosi profesoriai, dabar gi siekiama “išstumti” nors kiek darbštesnį bendradarbi, netgi ką tik buvusį studentų 🙂 Tokia realybė. Tačiau moterims tai netrukdo, jos svarbiau ne “patiniškas dominavimas”, o savirealizacija (kuri vyrus nelabai domina). Taigi, Pajūrieti, šaindien viskas keičiasi iš esmės. Ir Z karta tikrai yra 🙂

      Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      6 mėn. ago

      Taigi, kaip kad buvo akmens amžiuje (M. Gimbutienė “Senoji Europa”) vėl grįžtame į matriarchatą. Ir tai neišvengiama 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 mėn. ago

        Protestuoju. AŠ UŽ PATRIARCHATĄ.
        Mūsų šeimoje buvo patriarchatas, ir esu nepaprastai dėl to laiminga, likimui dėkinga. Tėvelio žodis buvo paskutinis. Ypač, jei paaugliai susiraukę būdavo, nenorėjo mamos užduoto darbo imtis.
        Tėtis mamos ir jų išklausydavo ir griežtai pasakydavo: ,,Bus taip, kaip mama liepė!” Po jo žodžių niekas nebezirzė, jo žodis buvo lemiamas.
        Jis sūnus mokė, kaip reikia reguliuoti santykius šeimoje.
        Pirma taisyklė – savo moteris šiltai laikyti (mat, sušalusios irzlios būna). Kita: kai žmona ko nors nori, kad padarytum, greitai eik ir padaryk. Kuo greičiau darbo imsies, tuo greičiau nebegirdėsi jos burbant; o kuo sparčiau dirbsi ir greičiau padarysi, tuo daugiau liks laiko savo patiems reikalams…
        O kai iš darbo grįžęs pamatydavo mamą kokį sunkesnį, ar net vyrišką darbą dirbant, jis griežtai jai pasakydavo, jog ji jam privalanti pasakyti, kad tai reikia padaryti, o ne pati to imtis. ,,Pasakyk, ir bus padaryta” – griežtai liepdavo jis. Ir mama be ginčų liaudavosi.
        Aš tik už patriarchatą!
        Už tokį, žinoma, už mūsų Tėvelio įvestą patriarchatą… 🙂

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

2021 04 13
Elektroninio parašo privalumai ir galimybės

Elektroninio parašo privalumai ir galimybės

2021 04 09
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Apie intelektinės nuosavybės apsaugą verslas ir gyventojai žino vis daugiau

Apie intelektinės nuosavybės apsaugą verslas ir gyventojai žino vis daugiau

2021 03 22
R. Jokymaitytės nuotr.

Abiturientai turės galimybę pasitikrinti matematikos žinias

2021 03 19
V. Kazlauskas. Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija

V. Kazlauskas. Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija

2021 03 09
Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

2021 02 17
VGTU – regionų atskirties mažinimui

VGTU – regionų atskirties mažinimui

2021 02 06
Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

2021 02 03
Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

2021 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  • G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 950; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 521; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 469; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 300; komentarų: 16
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 13
3
Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai,...

Skaityti toliau

Elektroninio parašo privalumai ir galimybės

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
Elektroninio parašo privalumai ir galimybės

Per karantiną elektroninis parašas tapo kone vieninteliu raktu į sandorius ar dokumentų pasirašymą. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ duomenys parodė, kad...

Skaityti toliau

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 29
8
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

Ištraukos iš to paties pavadinimo A. Maceinos straipsnio (A. Maceina. Raštai, VI: Bendrieji filosofijos klausimai. Vilnius: Mintis, 1994, p. 282–309). Kalba ir...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis
Valdovų rūmų muziejus sekmadienį vėl siūlo nemokamas ekskursijas

Valdovų rūmų muziejus sekmadienį vėl siūlo nemokamas ekskursijas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai