Seimas pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams, kuriais sprendžiamos praktinio pobūdžio problemos, kylančios taikant įstatymo nuostatas dėl draudžiamų skleisti pranešimų, ypač keliančių rimtą pavojų visuomenės saugumui ir platinamų internete; nustatytos efektyvesnės priemonės šiems pranešimams apriboti.
„Atšaukus nepaprastąją padėtį Lietuvos teritorijoje gali susilpnėti mums priešiškų šaltinių, kanalų ir kitų informacijos šaltinių kontrolė. Nepaprastosios padėties metu mūsų institucijos turi joms suteiktus įrankius esant reikalui blokuoti vieną ar kitą šaltinį, tam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai yra skiriamos lėšos.
Turint omenyje visą geopolitinę padėtį, tai, kad yra iškilęs pavojus informacinėje erdvėje, mes turime būti pasiruošę, kad kontroliuojančios įstaigos turėtų pakankamus įrankius, tam ir yra skirtos šios pataisos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Įstatymas papildytas nuostata, kuria Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai suteikta teisė ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties atveju motyvuotu sprendimu remti ir įstatyme (šio straipsnio 14 dalyje) nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų, perkeliant iki 20 proc. konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą programą. Taip fondo tarybai suteikiama teisė reaguoti į pasikeitusią visuomenės informavimo aplinką, valstybės paramą skirti svarbiausioms žiniasklaidos sritims, reikalaujančioms paramos.
Taip pat plečiamas sąrašas subjektų, kuriems nepranešus minėtai komisijai apie pradėtą vykdyti veiklą, ji galėtų duoti privalomus nurodymus skubiai pašalinti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią komisijai nebuvo pranešta. Į šį sąrašą įtraukti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, taip pat asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą (išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių).
Priimtais pakeitimais žurnalistų etikos inspektoriui, greta jau įtvirtintų įstatyme, suteikti ir nauji įgaliojimai. Jis galės duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais draudžiamą skleisti informaciją, tai yra dezinformaciją, karo propagandą ir kurstymą, informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, išskiriamu įstatyme įtvirtintais pagrindais.
Žurnalistų etikos inspektoriui suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo, kai akivaizdžiai rimtai ar sunkiai pažeidžiamos aukščiau minėto straipsnio dalių nuostatos. Šiuo atveju nustatytos dvi procedūros – įprastinė, kai yra pažeidimo pakartotinamumas, ir skubos, kai informacija kelia pavojų visuomenės saugumo interesams.
Iš šiuo metu galiojančio įstatymo išbrauktas viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo veiklos sustabdymo ir nutraukimo pagrindas, kai skleidžiama Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija – asmens šmeižimas, jo garbės ir orumo žeminimas.
Už įstatymą balsavo 127 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentaras.
