Vos 68 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų – tokias tendencijas rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa. Lyginant su praėjusiais metais, taupančiųjų gretos Lietuvoje šiek tiek susitraukė – 2024 m. santaupų teigė turintys 71 proc. gyventojų.
Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 10 proc. turi mažiau nei 1 000 eurų, o 24 proc. turi tarp 1 000 ir 5 000 eurų. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų bent jau dalį santaupų vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje, o 30 proc. renkasi grynuosius.
„Tai reiškia, kad daugelis gyventojų neturi standartu laikomos 6 mėnesių finansinės pagalvės, be to, net ir turintys pinigų, dažnai jų neapsaugo nuo infliacijos. Ne dėl to, kad trūksta galimybių, bet todėl, kad per daugelį metų esant žemoms palūkanų normoms, žmonės prarado įprotį dėti pinigus į indėlius ar kitas finansines priemones“, – sako Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ Kasdienės bankininkystės vadovė.
Lietuviai linkę pinigus saugoti konservatyviai
Apklausos duomenimis, 25 proc. lietuvių laiko savo santaupas terminuotame indėlyje. Tiesa, tarp estų tokių – 22 proc., o latvių – vos 10 proc.
Tai paaiškinti nėra sunku – Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. iki pat antrosios 2022 m. pusės gyventojų indėliams buvo siūlomos apie 0 proc. siekiančios palūkanos, todėl taip saugoti savo pinigus tiesiog nebuvo prasmės.
Net 50 proc. apklaustų lietuvių teigė, kad gaunama grąža – itin svarbus aspektas renkantis investicines ar taupymo priemones. Nepaisant to, investuoti į akcijas renkasi 22 proc. apklaustųjų lietuvių, nors tarp estų tokių gyventojų – net 35 proc. Latvijoje gyventojai yra konservatyviausi ir akcijas tarp jų renkasi tik 16 proc. Tiesa, 24 proc. santaupas laiko obligacijose, o 11 proc. – kituose investiciniuose sprendimuose.
Lankstumas ir bankų baimė svarbiau nei grąža
Taupomieji indėliai, kuriems paprastai taikomos mažesnės palūkanos, tačiau kuriuos galima atsiimti neprarandant sukauptų palūkanų, yra naudojami 28 procentų Lietuvos gyventojų. Tai yra reikšmingas augimas, lyginant su praėjusiais metais, kai šį taupymo būdą rinkosi tik 18 proc. gyventojų.
Visgi šiuo aspektu atsiliekame tiek nuo latvių, tiek nuo estų: Latvijoje taupomuosius indėlius turi net 48 proc. gyventojų, o Estijoje – šį būdą taupyti renkasi net 49 proc. Tuo tarpu lietuviai vis dar dažnai pasirenka laikyti santaupas grynaisiais – taip daro net 30 proc. apklaustų lietuvių. Estijoje grynaisiais pasitiki 23 proc., Latvijoje – 31 proc.
Tiesa, jeigu anksčiau grynųjų populiarumas buvo dažnai asocijuojamas su finansinio išsilavinimo trūkumu, dabar nemaža dalis grynuosius renkasi ir dėl geopolitinės situacijos: „Turint omenyje esamas rizikas, turėti šiek tiek grynų neabejotinai verta. Tačiau taupyti „kojinėje“ ir grynaisiais laikyti kelias dešimtis tūkstančių yra pavojinga, kadangi šiais laikais alternatyvų, kuriose generuojasi bent jau keli procentai grąžos, netrūksta – yra ir įvairūs indėliai, ir netgi palūkanas mokančios einamosios sąskaitos“, – komentuoja I. Rogozina.
Parengta pagal „Bigbank“ pranešimą
