Jānis Streičs (Janis Streičas) (1936 m. rugsėjo 26 d. – 2026 m. kovo 5 d.), Latvijos kultūros brangenybė.
„Vaikystės svajonė buvo tapti dailininku, o ne kino režisieriumi ar aktoriumi. Tačiau teatras paviliojo“, – sakė kūrėjas savo 80-mečio proga. 2016-ieji šalyje oficialiai buvo paskelbti „Streičo metais“.
Jo kūrybos erdves ir gelmes apibūdinti nelengva
Jis buvo kino ir teatro režisierius, scenaristas, aktorius, rašytojas ir dailininkas. Didis Latgalos kultūros ir tapatybės liudytojas. Trumpai: Latvijos kultūros brangenybė.
Sukūręs 22 pilnametražinius vaidybinius filmus
Savitas Janio Streičo „magiškas realizmas ir lengvumas“ prasidėjo filmu „Mano draugas – nerimtas žmogus“ – „Mans draugs – nenopietns cilvēks“ (1975).
Lietuvoje ir visoje TSRS imperijoje jis žinomas kaip meninio filmo „Teatras“ – „Teātris“ (1978) kūrėjas; su I. Kalniniu ir V. Artmane pagrindiniuose S. Moemo romano veikėjų vaidmenyse.
„Joninių nakties spalvos limuzinas“ – „Limuzīns Jāņu nakts krāsā“ (1981) – rodomas per LTV kiekvienų Ligo/Joninių metu. „Svetimos aistros“ – „Svešās kaislības“ (1983) – pagal Mykolo Sluckio scenarijų. Filme „Rudolfo palikimas“ – „Rūdolfa mantojums“ (2010) jis apibendrino katalikiškos Latgalos šimtmečių gyvybės kodus.
Ypatingai svarbūs jo filmai „Cilvēka bērns“ (1991) ir „Likteņdzirnas“ (1997).
Ilgus metus Janis Streičas – Dzūkijos gyventojas. Kovo 5 d. į Anapilį jis išėjo Paliepyje, greta Veisiejų, kur laimingas gyveno įsikūręs žmonos Vidos tėviškėje.
Janio Streičo dukra Viktorija Streiča-Jakštienė yra Kauno valstybinio muzikinio teatro primadona. Šio teatro vadovas Kęstutis Jakštas istoriniame latvių filme „Rygos sargybiniai“ (2007) suvaidino prezidento Karlio Ulmanio veikėją.
Tokia ši šeima – mūsų tautų bendras turtas.
