K. Jakštas: „Mažvydas“ mums primena neišmoktas pamokas

Jau gruodžio 22 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje žiūrovai dar kartą išvys jautrią ir įkvepiančią koliažinę operą „Mažvydas“ su  Vladu Bagdonu, Monika Marija, Joana Gedmintaite, Roku Laureckiu, Roku Spalinsku ir kitais.

„Dabar vyraujantys konfliktai primena visus laikus, kurie buvo lig šiolei, tarsi neišmoktos istorijos pamokos“, – sako žinomas aktorius, koliažinės operos „Mažvydas“ režisierius Kęstutis Jakštas. Artėjant gražiausioms metų šventėms, muzikinė drama kartu su ansambliu „Lietuva“ ir kviestiniais atlikėjais primins tai, kas svarbu kiekvienam – apie žmogiškumą, meilę ir ištikimybę, kovą už gyvenimą bei prasmę.

Pasak režisieriaus K. Jakšto, įtemptas spektaklio siužetas primena šių dienų nesutarimus, žmonių tarpusavio susiskaldymą.

„Žmonės, atrodo, vystosi, tobulėja, ir technologijos tobulėja, o elementarūs dalykai nėra girdimi, ir tai veda į katastrofas. Mes vieningi pasidarome tik kai prireikia, netgi tuomet, kai esame laisvi ir nepriklausomi, nemokame susitelkti.

Gyvenimas yra labai trumpas, jį reikia nugyvent taip, kad ir gyvenime būtų gera ant širdies, ir lygiai taip pat scenoje. Galbūt geriausia pamoka iš spektaklio – jeigu yra skiemenuota „Lie-tu-va“, tai ją reikia sujungti į vieną žodį.“

Žiūrovai atpažįsta save

Pagrindinį Mažvydo vaidmenį įkūnijantis V. Bagdonas pasakoja, kaip žiūrovai įsijaučia ir kartu išgyvena dramatiškus veikėjų likimus, o jų vietoje geba atpažinti save.

„Esmė – atpažįstamumo efektas. Jeigu žiūrovas staiga sutrinka ir jaučiasi su tuo artistu šalia, tas jam yra vertinga. Žiūrovai ateina pabūti artisto vietoje, susijaudinti kartu su juo, įjungti save į jo būseną scenoje. Jeigu tas buvimas yra teisingas, tai ir pats jauti širdim, kaip tas atsiliepia žiūrovų kvėpavime, akyse ar kažkokioj tyloj, susikaupime.

Kiekvieną vaidmenį yra nelengva išgyventi, išbūti. Tačiau mėgstu vaidmenis, kuriuose yra emociniai gyliai – tai mano gyvenimo pagrindas. Didžiuojuosi, kurdamas Mažvydo vaidmenį, didžiuojuosi kiekvieną kartą prieš išeidamas į sceną.“

Mažvydo žmonos Benignos vaidmuo tampa emociškai artimas visoms, kovojančioms už savo šeimą. Šia veikėja tampanti J. Gedmintaitė atskleidžia, kiek gylio bei pastangų reikalauja griežtas Benignos charakteris.

„Benignai susiklosto tokios aplinkybės, kad tenka išsaugot savo šeimą, savo jaunesnįjį brolį, kuris jai kaip sūnus. Toks charakteris, ta kova daugiausiai dėl Kristupo, kad jis išeitų į mokslus, susikurtų ateitį, gyventų laimingai ir sėkmingai. Turbūt vienintelis iššūkis muzikine prasme išieškoti tą charakterį. Gyvenime labai retai tenka būti tokiai griežtai ir impulsyviai, bet vaidmuo vertas pastangų“, – sako operos solistė.

„Kaip tikimės paliesti žiūrovų širdis? Visos komandos sąžiningu darbu. Labai didžiulis indėlis visų, kurie čia dirbo, nes atlikėjai patys išmintingai ir jautriai supranta, ką jie daro scenoje ir dėl ko. Čia gylio reikia, čia svarbus žodis ir to žodžio gylis. Mažvydo tema yra amžina tremties tema, tai lietuvių prigimtiniai dalykai“, – įsitikinęs koliažinės operos režisierius K. Jakštas.

Dėl žiūrovų kartos Vilniuje

Turą po Lietuvą baigęs „Mažvydas“ sulaukė ir teigiamo atgarsio, ir paskatinimų programą kartoti Vilniuje. Po paskutiniųjų spektaklių Kaune žiūrovai negailėjo kūrėjams palaikymo ir patirtų įspūdžių.

„Likau nustebinta, sužavėta ir sujaudinta šio unikalaus, naujoviško spektaklio. Choras, šokiai, arijos, tekstai, scenografija – viskas susilieja į vieną dermę, priverčiančią susimąstyti apie žmogaus kūrėjo ir kiekvieno mūsų gyvenimo prasmę, indėlį savo tautai, jos žmonėms. Atrodė, kad salėje žiūrovai net kvėpuoti nustojo, tokia vyravo tyla ir susikaupimas viso spektaklio metu, o po jo didžiulė plojimų jūra, susižavėjimo šūksniai, gėlės ir jaudulio ašara, ne vienam nuriedėjusi skruostu“, – pasakoja viena lietuvių kalbos mokytoja.

„Mažvydas“ – viena iš daugelio „Lietuvos“ programų, kurioje gyva istorija perteikiama it visais pojūčiais „skaitoma“ sceninė knyga. 

Gruodžio 29-30 d. Vilniuje, Šokio teatre įvyks premjera „Siūbuojanti žemė“, režisuojama choreografių Agnijos Šeiko ir Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės. Jaunųjų menininkų ir ansamblio „Lietuva“ performansas kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, laikmečių ir tiems laikmečiams būdingų patyrimų sintezę.

Čia atsiskleis ir visais laikais rūpimos temos – meilė, intymumas, darbas, moters padėtis visuomenėje ir besiformuojančioje valstybėje.

Jau greitai ansamblis „Lietuva“ kartu su choru „Vilnius“ ir žinomais aktoriais bei atlikėjais pristatys dar vieną premjerą – oratoriją „13“, skirtą 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiams atminti.

Šiai oratorijai muziką kūrė latvių kompozitorius, tarptautinį pripažinimą pelnęs Erikas Ešvenvaldas (Ēriks Ešenvalds). Režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, taip pat kūrusi baltišką misteriją „Dievai ir žmonės“. Kiti oratorijos kūrėjai atpažįstami dar iš koliažinės operos „Mažvydas“ – libreto autorius Arnas Ališauskas, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė.