Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas farmacinių atliekų kiekis per metus. Augantys skaičiai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl vaistų skyrimo, įsigijimo ir vartojimo racionalumo.
„Farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai auga, o pastaraisiais metais – itin sparčiai. Pernai vaistinės surinko beveik 12 tonų daugiau vaistų, nei užpernai ir beveik 4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, prieš devynerius metus. Dabar per kelis mėnesius surenkama tiek pat farmacinių atliekų, kiek anksčiau vaistinės surinkdavo per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tapo įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia ir tai, jog vaistai vis dar įsigyjami ne iki galo apgalvotai. Jei vaistai būtų skiriami, įsigyjami ir vartojami racionaliau, didelė dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus laikinoji vedėja Lina Škiudaitė.
Tokį vaistų kiekį sunku įsivaizduoti, tačiau 47,4 tonos farmacinių atliekų galėtų sausakimšai užpildyti, pavyzdžiui, kelis vidutinio dydžio kambarius, jei vaistai būtų sukrauti nuo grindų iki lubų. Dar sudėtingiau tiksliai įvertinti finansinę tokių atliekų išraišką, tačiau, jei laikytume, kad vidutinė vieno kilogramo vaistų kaina siekia apie 200 eurų, praeitais metais gyventojų grąžinti vaistai galėtų būti verti arti 10 mln. eurų. Dalis šių lėšų – pačių pacientų išlaidos, dalis – Privalomojo sveikatos draudimo fondo, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigai, todėl neracionalus vaistų vartojimas turi tiesioginį finansinį poveikį visai sveikatos sistemai. Tai lėšos, kurios galėjo būti tikslingai panaudotos pacientams gydyti, sveikatos priežiūros paslaugoms ar naujiems vaistams kompensuoti.
L. Škiudaitė pabrėžia, kad racionalus vaistų vartojimas prasideda nuo tinkamo gydymo planavimo. Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų tik trumpesniam laikotarpiui – ūmių ligų atveju iki 10 dienų, o kitais atvejais – vienam mėnesiui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui tinka ir yra saugus, receptas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikui – iki 3 ar 6 mėnesių. Tai leidžia išvengti situacijų, kai netinkami ar nebevartojami vaistai kaupiasi namuose.
Kokia išeitis?
Mažinti farmacinių atliekų susidarymą galėtų padėti ir praeitų metų lapkritį įsigaliojusios atnaujintos receptų rašymo bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo taisyklės. Vienas iš reikšmingų pokyčių – galimybė pacientui vaistus ar medicinos pagalbos priemones įsigyti dalimis. Tai reiškia, kad nereikia iš karto pirkti viso recepte nurodyto vaistų kiekio – įsigijus dalį vaistų, likutį galima atsiimti vėliau bet kurioje vaistinėje iki tol, kol galioja receptas. Tokia tvarka leidžia geriau įvertinti, ar vaistas tikrai tinka, ir sumažina riziką, kad nepanaudoti vaistai liks gulėti namuose.
Kita svarbi naujovė – receptai su žyma „esant poreikiui“, kurie galioja iki pusės metų ir gali būti panaudoti bet kada, kai atsiranda simptomų, dėl kurių paskirti ir išrašyti vaistai. Tokie receptai ypač aktualūs pacientams, kuriems tam tikri negalavimai pasireiškia periodiškai, pavyzdžiui, esant migrenai ar kitiems epizodiniams skausmams. Tokiais atvejais nebereikia namuose nuolat kaupti vaistų atsargų, kurios vėliau gali tapti atliekomis.
„Šie pakeitimai suteikia daugiau lankstumo ir pacientams, ir gydytojams, tačiau kartu ragina elgtis apgalvotai. Vaistai neturėtų būti perkami „dėl viso pikto“. Kuo tiksliau planuojamas gydymas ir kuo atsakingiau vaistai vartojami, tuo mažiau jų virsta atliekomis“, – pabrėžia L. Škiudaitė.
VLK primena, kad pasenusių ar nebereikalingų vaistų negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją. Jie turi būti nemokamai grąžinami į vaistines ir taip perduodami saugiam utilizavimui. Tai vienintelis tinkamas būdas apsaugoti aplinką ir išvengti galimų apsinuodijimų.
Parengta pagal VLK pranešimą
