Sausio 29 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dirbtinis protas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu“.
Sparti dirbtinio proto (DI) technologijų raida pastaraisiais metais tapo svarbiu akademinių diskusijų centru. Vis plačiau diskutuojama apie DI galimus žmogiškosios patirties ir sprendimų priėmimo pokyčius įvairiose veiklos srityse, taip pat apie šios technologijos keliamas egzistencines grėsmes.
Ypatingas dėmesys skiriamas DI poveikiui darbo rinkai
Automatizacijos procesai, paremti šia technologija, kelia klausimų apie įvairių profesijų išnykimo ar bent jau jų pertvarkymo neišvengiamumą. Svarstomas netgi žmogiškojo darbo prasmingumo klausimas šios technologinės revoliucijos sąlygomis.
Taip pat diskutuojama apie socialinę nelygybę, kurią DI technologija galėtų paveikti nebūtinai teigiama linkme. Šias problemas viešajame ir akademiniame diskurse nuosekliai analizuoja tiek DI technologijos tyrėjai, tiek jos kūrėjai.
Pavyzdžiui, Džefris Hintonas (Geoffrey Hinton), kuris pabrėžia, kad dirbtinio proto pažanga reikalauja ne tik technologinio optimizavimo, bet ir atsakingos filosofinės bei normatyvinės (etinės) refleksijos.
Taigi DI peržengia siaurai suprantamų techninių sprendimų lauką ir tampa svarbia įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų nagrinėjama tema, kuriai būtinas tarpdisciplininis požiūris ir konceptualus nuoseklumas.
Sausio 29 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dirbtinis protas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu“.
Ji subūrė tyrėjus iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kolumbijos, atstovavusius filosofijos, sociologijos, komunikacijos, edukologijos, kultūros studijų ir kitoms mokslų sritims.
Konferencijos tikslas
Kritiškai, tarpdisciplininiu požiūriu analizuoti dirbtinio intelekto fenomeną, jo poveikį žmogaus egzistencijai, DI taikymą meninėje, mokslinėje, technologinėje kūryboje, taip pat kare, komunikacijoje, ugdymo procese, politikoje ir kitose srityse.
Konferencijos dienotvarkė buvo suskirstyta į penkias temines sesijas, o pranešimai buvo skaitomi daugiausia anglų kalba.
I sesija „DI ir žmogaus būtis“ buvo skirta fundamentaliems antropologiniams ir ontologiniams klausimams. Pranešėjai analizavo dirbtinį protą kaip epochinį lūžį, kvestionuojantį žmogaus proto išskirtinumą.
Svarstyta, ar DI žymi epochinę technologinę slinktį, ar gilesnę antropologinę transformaciją. Analizuotas žmogaus ir dirbtinio proto santykis kūrybiškumo bei prasmės kūrimo požiūriu.
Ypatingas dėmesys skirtas DI kaip „sintetinio proto“ ir net „sintetinio dievo“ metaforoms, leidžiančioms naujai apmąstyti šiuolaikinio žmogaus santykį su žiniomis ir autoritetu.
II sesijoje „DI ir kūrybingumas: etiniai bruožai“ buvo nagrinėjamas dirbtinio proto poveikis menui, kūrybai ir menininko vaidmeniui.
Pranešimuose keltas klausimas
Keltas klausimas – ar DI griauna tradicinį kūrybos supratimą, ar priešingai – atskleidžia jo ribas ir kvestionuoja savaime suprantamas prielaidas apie kūrybinį procesą. Dėmesio skirta etinėms problemoms, susijusioms su autoryste ir kūrėjo atsakomybe taikant DI technologiją.
III sesija „Karas, atsakomybė ir geopolitika“ aktualizavo dirbtinio proto militarizacijos problematiką. Pranešimuose analizuota, kaip DI keičia karo praktiką, sprendimų priėmimą ir atsakomybės sampratą, taip pat, kaip jis veikia šiuolaikinių geopolitinių ir galios santykių kontekste.
Buvo pabrėžta, kad DI kare nėra vien įrankis – jis transformuoja patį subjektiškumo ir moralinio veikimo lauką.
IV sesija „DI, komunikacija ir ugdymas“ nagrinėjo dirbtinio proto taikymo švietime ir komunikacijoje problemas. Pranešimuose analizuotas DI vaidmuo mokymosi procesuose, technologijų medijuojamos komunikacijos etiniai bruožai, taip pat žmogaus ir dirbtinio proto sąveikos mokymosi procese galimybės ir ribos.
V sesija „Algoritmai, logika ir egzistencija“ buvo skirta algoritminio mąstymo ribų analizei, dirbtinio „proto“ keliamoms egzistencinėms grėsmėms, DI poveikiui socialinėms sistemoms ir kitoms susijusioms sritims.
Dirbtinio proto konferencijos išvados
Konferencija išsiskyrė ne tik temų įvairove, bet ir gilia kritine laikysena, vengiančia naivaus technologinio teigiamumo ir supaprastinto negatyvumo.
Diskusijos atskleidė, kad dirbtinis protas šiandien tampa neatsiejama filosofinės refleksijos dalimi – tai reiškinys, iš naujo apibrėžiantis žmogaus vietą pasaulyje.
Konferencija parodė, kad dirbtinio proto tyrimai reikalauja ne tik siaurų technologinių, bet ir plačių humanistinės analizės galimybių.
Filosofinė, sociologinė ir komunikacinė refleksija padeda ne tik geriau suprasti DI poveikį šiuolaikinei visuomenei, bet ir sudaro sąlygas formuluoti etiškas nuostatas šios technologijos atžvilgiu bei išsaugoti žmogiškosios patirties, atsakomybės ir prasmės dimensijas sparčiai technologizuojamame pasaulyje.
Visa konferencija
Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Edvardas Rimkus
