Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusiu Suomijos Prezidentu Saulis Ninistas. Lietuvos ir Suomijos Prezidentai aptarė saugumo padėtį Europoje, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paramą Ukrainai. Aptarti Suomijos narystės NATO ir bendradarbiavimo Europos Sąjungoje, taip pat dvišaliai klausimai.
Lietuvos Prezidentas susitikime teigė, kad Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje ir plačiau – Europos Sąjungoje – Suomiją ir Lietuvą vienija tos pačios vertybės ir tikslai: pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms bei demokratiniams principams, geopolitinis regiono saugumas, žalioji energetika, infrastruktūrinės Šiaurės ir Pietų jungtys. Lietuvos vadovas padėkojo Suomijos Prezidentui už suteiktą paramą Baltarusijos režimo sukeltos nelegalios migracijos krizės metu.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta saugumo padėčiai Europoje ir Baltijos regione aptarti. Prezidentas dar kartą išreiškė tvirtą Lietuvos paramą Suomijos narystei NATO. Pasak šalies vadovo, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO reikšmingai padidins regioninį saugumą.
„NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai yra aiškus įsipareigojimas iš esmės sustiprinti NATO atgrasymą ir gynybą. Šių sprendimų įgyvendinimas – labai svarbus, jis demonstruoja Aljanso ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Privalome stiprinti rytinį NATO flangą, tokiu būdu užtikrinant viso mūsų regiono saugumą“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Suomijos Prezidentai taip pat aptarė Rusijos karą Ukrainoje ir Europos atsaką. Vadovai sutarė dėl poreikio stiprinti spaudimą Rusijai ir jos talkininkei Baltarusijai, parengiant 9-ąjį ES sankcijų paketą. Taip pat dėl būtinybės toliau didinti karinę, humanitarinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai. Susitikime aptartas siekis steigti Specialųjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti.
Susitikime aptartas bendradarbiavimas Europos Sąjungoje: energetinio saugumo ir kainų, Europos istorinės atminties, migracijos klausimai. Kalbėdamas energetikos tema, Lietuvos vadovas akcentavo, kad Maskva naudoja energijos tiekimą kaip įrankį Europai šantažuoti, todėl privalome užtikrinti ES energetinę nepriklausomybę ir atsparumą, sutarti dėl ES priemonių kovojant su išaugusiomis energijos išteklių kainomis, diversifikuoti ES energijos šaltinius ir investuoti į energetinį saugumą.
Dėmesio skirta dvišaliams santykiams. Pasak Prezidento, Suomija yra svarbi Lietuvos ekonominė ir prekybos partnerė. Lietuva ir Suomija yra pasirengusios stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje, ypač biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos, finansinių technologijų, inžinerijos, logistikos sektoriuose.
