Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą sužalojimų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose ligonių srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina.
„Dirbdamas ortopedu traumatologu, kasmet stebiu tą patį ciklą: vos tik termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, prasideda raiščių, riešų, čiurnų, kelių ir klubų lūžių sezonas“, – sako „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas.
Kodėl žiemą traumų daugėja?
Įvairių traumų priežastis šiuo metu – ne vien ledas. Lietuvoje žiema itin permaininga: drėgmė, temperatūros svyravimai, naktiniai pašalimai ir dieniniai atšilimai sukuria vadinamojo „juodojo ledo“ efektą.
„Slidžios vietos tampa sunkiai pastebimos, todėl žmonės sureaguoja per vėlai, o kūnas į staigų slystelėjimą nespėja atsakyti taip greitai, kaip norėtųsi. Žingsniai natūraliai trumpėja, laikysena tampa įtempta, suprastėja pusiausvyra – visa tai didina griuvimo riziką“, – teigia specialistas.
Jis priduria, kad prie dažnesnių traumų prisideda ir prastesnė fizinė būklė: žiemą judame mažiau, dienos trumpesnės, tad daugiau laiko praleidžiame sėdėdami. Raumenų jėga ir propriocepcija suprastėja vos per kelias savaites, todėl net nedidelis slystelėjimas gali baigtis rimta trauma.
Paprastas paslydimas gali atrodyti menkniekis, tačiau kūnui tai – staigi ir netikėta apkrova. Jei žmogus turi sumažėjusį kaulų tankį, silpną raumenyną, prastą pusiausvyrą ar serga lėtinėmis ligomis (diabetu, neuropatija), kritimo jėga tenka tiesiai sąnariams ir kaulams. Lietuvoje maždaug kas antra moteris virš 50 metų turi sumažėjusį kaulų tankį, o osteoporozė reikšmingai padidina lūžių riziką net ir esant labai nedidelei traumai.
Rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, steroidus), sergantys reumatoidiniu artritu, mažai judantys ar žiemos metu vengiantys fizinės veiklos.
Kai kurios traumos reikalauja operacijų
M. Liubauskas pastebi, kad kai kuriais atvejais susižeidus ne tik kad būtina kreiptis į gydytojus, tačiau gali prireikti net operacijos.
„Dažniausi iš tokių atvejų – kelio meniskų ir raiščių bei peties sausgyslių plyšimai, taip pat riešo, kulkšnių ir šlaunikaulio kaklo lūžiai. Vyresnio amžiaus žmonėms pastarieji sudaro iki pusės visų sunkių žiemos traumų ir labai dažnai reikalauja skubios stacionarios operacijos“, – sako „Antėja“ gydytojas.
Dienos chirurgijai įprastai tinkami minkštųjų audinių sužalojimai – meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai. Tokiais atvejais po operacijos pacientas gali grįžti namo tą pačią dieną.
„Stacionarinių operacijų prireikia tuomet, kai trauma sudėtinga, reikalauja bendrosios nejautros, yra didesnė komplikacijų rizika arba reikalinga intensyvesnė pooperacinė priežiūra. Skirtumas tarp šių dviejų gydymo būdų – ne tik buvimo ligoninėje trukmė, bet ir operacijos apimtis bei reabilitacijos sudėtingumas“, – dėsto medikas.
Kokių požymių nepaisyti negalima
Dažniausiai ignoruojami požymiai – progresuojantis tinimas, stiprėjantis skausmas, mėlynės atsiradimas be aiškios priežasties ir nesugebėjimas normaliai minti kojos ar ištiesti rankos.
„Daugelis tikisi, kad skausmas ar tinimas praeis, tačiau net ir nedidelis patinimas gali slėpti raiščio plyšimą ar sąnario nestabilumą. Jeigu po 24–48 valandų judėti vis dar sunku, skausmas išlieka stiprus, padidėjęs jautrumas nenyksta arba bandant remtis jaučiamas aštrus, šokiruojantis skausmas, būtina kreiptis į specialistą“, – pataria M. Liubauskas.
Ankstyva diagnostika padeda išvengti ilgalaikių pasekmių – netaisyklingo gijimo, sąnarių nestabilumo ar lėtinio skausmo.
Ar galime išvengti nelaimių?
Nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimingų nutikimų, tačiau traumų riziką sumažinti vis dėlto galime. Anot gydytojo, tam tikri metodai iš tiesų gali būti veiksmingi.
„Avalynė su giliu protektoriumi ir minkštesnio gumos mišinio padu reikšmingai sumažina slydimo riziką. Dygliukai – taip pat labai padeda, tačiau geriausiai tinka vaikščioti ant tikrai apledėjusio paviršiaus. Mieste, kur didesnė dalis grindinio būna sausa, jie gali būti nepatogūs, nes sumažina natūralų pėdos kontaktą su žeme“, – sako ortopedas-traumatologas
Svarbi ir vaikščiojimo technika: trumpesni žingsniai, šiek tiek pasilenkusi laikysena ir didesnis dėmesys aplinkai mažina griuvimo tikimybę. Neabejotina ir fizinio pasirengimo reikšmė – stipresni blauzdų, šlaunų ir liemens raumenys padeda išlaikyti pusiausvyrą, o reguliarus judėjimas mažina kritimo baimę.
„Žiema tikrai nereiškia, kad turime judėti mažiau. Atvirkščiai – kuo aktyvesni esame, tuo lengviau išvengiame traumų. Kelios paprastos priemonės, šiek tiek daugiau dėmesio aplinkai ir tinkama avalynė dažnai apsaugo nuo mėnesius trunkančio gydymo. O jei trauma vis dėlto įvyko – geriau kreiptis į specialistą kuo anksčiau, o ne laukti. Kūnas dažniausiai duoda signalus, tereikia jų nepražiopsoti“, – priduria „Antėja“ specialistas.
Paengta pagal „Antėjos“ panešimą
