Nors žiema Lietuvoje dar neparodė savo tikrojo veido ir žiemos pramogomis menkai bepasilepinsi, slidinėjimą pamėgę lietuviai skrenda į kalnus – aktyvaus laisvalaikio mėgėjus čia vilioja tiek įspūdingi peizažai, tiek nauji sportiniai iššūkiai. Ne paslaptis, jog kalnuose neišvengiama ir nelaimių. Specialistai patarė, kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo kelionei, papasakojo apie dažniausiai pasitaikančius sužalojimus, ir atskleidė, kada esama didžiausios rizikos susižeisti.
Prieš kelionę – kelių mėnesių pasiruošimas
„Norint pasiruošti slidinėjimui ir sumažinti nelaimių pavojų, svarbu tinkamai parengti kūną. Prieš slidinėjimo kelionę vertėtų stiprinti raumenis, pavyzdžiui, daryti pritūpimus arba įtūpstus, reguliariai atlikti tempimo pratimus – tai padės pagerinti sąnarių judrumą bei raumenų elastingumą ir sumažins patempimų riziką“, – sako BENU vaistininkė Laura Kairiūkštienė.
Ji priduria, kad aktyviai slidinėjimo savaitei pasiruošti padės ir kardio treniruotės: bėgimas, važiavimas dviračiu bei greitasis ėjimas. „Kaskart, prieš šokant į slides, reikėtų ir tinkamai apšilti, o apšilimui skirti bent 10–15 minučių“, – pataria vaistininkė.
Jai pritaria ir „Antėja“ klinikos ortopedas-traumatologas Matas Urmanavičius. Pasak jo, norint tinkamai pasiruošti kelionei, patariama bent kelis mėnesius prieš tai užsiimti fizine, į lankstumą, ištvermę ir jėgą orientuota veikla.
„Pilvo raumenų stiprinimas yra itin svarbus pusiausvyrai ir stabilumui palaikyti. Šlaunų ir sėdmenų raumenų stiprinimo pratimai padeda sustiprinti raumenis, kurie labiausiai dirba slidinėjant. Taip pat reikėtų nepamiršti ištvermės ir koordinacijos ugdymo – tai padeda ilgiau nepavargti ir prisitaikyti prie įvairių trasų paviršių“, – sako M. Urmanavičius.
Būtina tinkama avalynė ir įranga
L. Kairiūkštienė akcentuoja ir tinkamos avalynės bei įrangos svarbą – derėtų įsitikinti, kad slidės, batai yra pritaikyti jūsų ūgiui bei svoriui, taip pat nepamiršti dėvėti šalmo ir apsaugų.
Pasak M. Urmanavičiaus, tinkama apranga, ypač gerai prigludę slidinėjimo batai, yra labai svarbi siekiant išvengti traumų. Netinkama ar per didelė avalynė gali sukelti daugybę problemų, įskaitant patempimus, lūžius ar audinių pažeidimus.
„Avalynė turi suteikti tvirtą atramą, kartu užtikrinti ir tam tikrą lankstumą. Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio apsaugines priemones, tokias kaip šalmas, kelių, alkūnių, riešų ir nugaros apsaugos, kurios gali žymiai sumažinti traumų tikimybę kritimo metu“, – pataria gydytojas.
Tinkama apranga apsaugos nuo perkaitimų ir nušalimų
Anot L. Kairiūkštienės, tinkama apranga slidinėjimo metu apsaugo tiek nuo perkaitimų, tiek nuo nušalimų. „Norint apsisaugoti nuo nušalimų, reikėtų rinktis bent trijų sluoksnių aprangą, kurios pirmą sluoksnį sudaro drėgmę šalinanti termoapranga. Nepamirškite avėti vilnonių arba sintetinio pluošto kojinių, mūvėti šiltų pirštinių, kepurės, kaklo movos arba šaliko“, – sako L. Kairiūkštienė.
Tuo tarpu nuo perkaitimo, pasak vaistininkės, apsaugo kvėpuojanti apranga – slidinėjimo striukės ir kelnės, turinčios užtraukiamas ventiliacines angas.
„Jei jaučiate, kad sukaitote, nusivilkite perteklinius drabužių sluoksnius, nepamirškite gerti pakankamai skysčių, nes kūnas praranda skysčius prakaituodamas. Taip pat nepamirškite naudoti kremo nuo saulės, nes net debesuotomis dienomis sniegas atspindi ultravioletinius spindulius“, – pataria vaistininkė.
Dažniausiai pasitaikančios nelaimės
Pasak M. Urmanavičiaus, slidinėjimo sužalojimai dažniausiai ištinka nukritus dideliu greičiu arba per daug apkraunant raumenis, raiščius ir sausgysles dėl netinkamos technikos. Žmones dažniausiai kamuoja raiščių patempimai, kelio sąnario ir minkštųjų audinių sužalojimai.
„Deja, neretai pasitaiko ir lūžių, dažniausiai – riešo kaulų, raktikaulio bei apatinių galūnių kaulų pažeidimų“, – teigia M. Urmanavičius.
Jis priduria, kad dažniausi požymiai, dėl kurių reikėtų sunerimti, yra stiprus skausmas, kurio nepavyksta numalšinti medikamentais, galūnės tinimas, sutrikusi galūnės funkcija ar matoma deformacija.
„Pastebėjus šiuos požymius, svarbu nedelsiant nustoti slidinėti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tęsiant fizinę veiklą, galima pabloginti pažeidimą, o tuomet jau laukia ilgalaikės pasekmės“, – įspėja M. Urmanavičius.
Didžiausias pavojus – pirmą ir paskutinę atostogų dieną
Gydytojas pastebi, jog traumos dažnai ištinka pirmąją arba paskutiniąją slidinėjimo atostogų dieną: „Pirmąją dieną slidininkai paprastai dar nėra pripratę prie naujų trasų ir fizinio krūvio, todėl greičiau pavargsta, lėtėja reakcijos laikas bei ne visada priimami teisingi sprendimai. Tuo tarpu paskutinę dieną žmonės dažnai stengiasi kuo labiau išnaudoti likusį kelionės laiką, todėl tampa mažiau atsargūs, o tai padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę.“
Dėl šios priežasties patariama pirmąją dieną pradėti palengva, palaipsniui didinant krūvį kelionės eigoje. Svarbiausia yra pakankamai pailsėti ir realiai įvertinti savo galimybes.
Slidininko vaistinėlės turinys
Pasak L. Kairiūkštienės, po intensyvios slidinėjimo dienos kalnuose greičiau atsigauti ir raumenų diskomfortą sumažinti padės prarastas druskas ir mineralus atstatantys elektrolitų gėrimai, raumenų mėšlungį ir nuovargį mažinantys magnio papildai, uždegimą mažinančios ir greitesnį raumenų atsistatymą skatinančios Omega-3 riebalų rūgštys.
„Taip pat naudingi yra cinkas, B grupės vitaminai, vitaminas C, po fizinio krūvio raumenis atpalaiduoja šiltos vonios ar kompresai, o jaučiant patinimą ar skausmą padeda šaltis ir ledas“, – sako L. Kairiūkštienė.
Anot vaistininkės, keliaujant į kalnus savo vaistinėlėje reikėtų turėti vandeniui atsparių, įvairių dydžių pleistrų, elastinį tvarstį, sterilius marlės tvarsčius, fiksavimui reikalingą lipnią tvarsliavą.
„Be abejo, taip pat derėtų nepamiršti įsidėti skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip priešuždegiminį poveikį turintis paracetamolis arba ibuprofenas. Visada pravers ir dezinfekcijai reikalingas antiseptikas, arnikos arba mentolio gelis bei kremas nuo saulės su SPF“, – pataria L. Kairiūkštienė.
