„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti

2026 m. sausio 7 d. Paryžiuje įvyko vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the Willing) valstybių vadovų ir atstovų susitikimas, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Europos sąjungininkais pasirašė vadinamąją „Paryžiaus deklaraciją dėl Ukrainos saugumo garantijų“.

Šis susitikimas vertinamas kaip svarbus politinis žingsnis siekiant užfiksuoti Vakarų paramą Ukrainai galimo paliaubų susitarimo atveju, tačiau patys deklaracijos rengėjai pripažįsta – daugelis esminių klausimų dar lieka atviri.

Kas yra „Norinčiųjų koalicija“?

„Norinčiųjų koalicija“ – tai grupė Vakarų valstybių, pasirengusių aktyviau prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo po galimo karo veiksmų nutraukimo su Rusija. Paryžiaus susitikime dalyvavo apie 30 valstybių atstovai, tarp jų – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas, Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen, NATO generalinis sekretorius Markas Riute, taip pat JAV prezidento Donaldo Trampo specialieji pasiuntiniai Styvas Vitkofas ir Džaredas Kušneris.

Paryžiaus deklaracijos turinys: penki pagrindiniai punktai

Kaip skelbiama Eliziejaus rūmų ir tarptautinės spaudos pranešimuose, Pryžiaus deklaraciją sudaro penki pagrindiniai įsipareigojimai:

1. JAV vadovaujamas paliaubų priežiūros mechanizmas. Jungtinės Valstijos deklaruoja pasirengimą vadovauti būsimo paliaubų režimo stebėsenai ir kontrolei. Numatyta sukurti specialią komisiją, kuri reaguotų į galimus pažeidimus ir nustatytų atsakomybę.
2. Tolesnė karinė parama Ukrainai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvardijamos kaip „pirmoji atgrasymo linija“ prieš galimą naują Rusijos agresiją. Deklaracijoje numatytas tolesnis ginkluotės tiekimas, finansinė parama, fortifikacijų statyba ir kariuomenės atkūrimas.
3. Daugianacionalinių pajėgų dislokavimas po paliaubų. Numatyta, kad po karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje galėtų būti dislokuotos daugianacionalinės pajėgos, kurios padėtų atkurti Ukrainos kariuomenę ir prisidėtų prie saugumo užtikrinimo sausumoje, jūroje ir ore. Pabrėžiama, kad šios pajėgos būtų siunčiamos tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams.
4. Teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos. Šalys įsipareigoja ateityje suderinti teisiškai privalomus mechanizmus, kurie būtų aktyvuojami naujos Rusijos agresijos atveju. Tarp galimų priemonių minimos karinės, žvalgybinės, logistinės priemonės, diplomatiniai veiksmai ir papildomos sankcijos.
5. Ilgalaikis gynybinis bendradarbiavimas. Numatyta plėtoti ilgalaikį Ukrainos ir Vakarų bendradarbiavimą: karinis rengimas, bendra ginkluotės gamyba, žvalgybos institucijų sąveika.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atskiras žingsnis

Greta bendros Paryžiaus deklaracijos, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina pasirašė atskirą trišalę deklaraciją, kuria Paryžius ir Londonas pareiškė pasirengimą siųsti savo karius į Ukrainos teritoriją paliaubų atveju. Tai kol kas ryškiausias konkretaus karinio įsipareigojimo signalas iš Europos valstybių pusės.

Tuo tarpu kai kurios šalys – pavyzdžiui, Italija ir Lenkija – viešai pabrėžė, kad savo karių siųsti neketina, nors politinę ir kitokią paramą Ukrainai žada tęsti.

Atsargūs vertinimai ir neatsakyti klausimai

Nors Paryžiaus susitikimo dalyviai kalbėjo apie „istorinį žingsnį“, net ir tarptautiniai stebėtojai ragina vertinti rezultatus atsargiai. BBC korespondentai pažymi, kad daugelis deklaracijoje numatytų sprendimų dar nėra įtvirtinti konkrečiais teisiniais dokumentais, o realūs saugumo protokolai dar tik rengiami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai pripažino, kad didžiausia kliūtis išlieka teritorinis klausimas, kuris kol kas nėra išspręstas. Be to, neaišku, ar ir kokiomis sąlygomis Rusija apskritai sutiktų su siūlomais paliaubų ir saugumo mechanizmais.

JAV atstovai savo ruožtu pabrėžė siekį kuo greičiau pereiti nuo saugumo protokolų prie ekonominių ir politinių susitarimų, tačiau tai taip pat rodo tam tikrą Vašingtono nuovargį dėl ilgalaikių diskusijų.

Lietuvos Prezidentas Paryžiuje: garantijos turi būti ilgalaikės, su realiais pajėgumais ir tvirtu JAV užnugariu

Paryžiaus susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad derybos dėl Ukrainos ateities yra ne vien Ukrainos klausimas – jos tiesiogiai palies visos Europos saugumą, o ypač rytų sparno valstybes, esančias arčiausiai Rusijos. Todėl, Prezidento teigimu, Baltijos valstybių dalyvavimas rengiant sprendimus dėl taikos Ukrainoje yra ypač svarbus.  

Prezidentas pabrėžė, kad pasiektą pažangą Lietuva vertina palankiai, tačiau saugumo garantijos privalo būti ilgalaikės ir paremtos pakankamais kariniais pajėgumais, turėti tvirtą JAV saugumo užnugarį, o pajėgos, kurios užtikrintų taikos palaikymo planus, turi būti patikimos ir turėti stiprią oro bei antidroninę gynybą.

Kita svarbi Prezidento žinia – konkreti Lietuvos parama: Lietuva yra įsipareigojusi ilgalaikei karinei paramai Ukrainai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP, taip pat tęsti įnašus į oro gynybos ir amunicijos iniciatyvas (įvardijant PURL, „Patriot“ ir Čekijos amunicijos iniciatyvas).

Kodėl oro ir antidroninė gynyba ypač svarbi Baltijos regionui?

Prezidento Gitano Nausėdos akcentas dėl stiprios oro ir antidroninės gynybos Ukrainoje yra tiesiogiai susijęs su Baltijos regiono saugumu. Karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniai konfliktai prasideda ne nuo tankų judėjimo, o nuo raketinių ir bepiločių smūgių, nukreiptų į infrastruktūrą, energetiką ir civilius taikinius.

Baltijos valstybės, esančios arti Rusija sienų ir neturinčios strateginės gilumos, yra ypač pažeidžiamos būtent tokio pobūdžio grėsmėms. Todėl patikima oro ir antidroninė gynyba Ukrainoje veikia kaip išorinė atgrasymo linija – ji ne tik saugo pačią Ukrainą, bet ir mažina riziką, kad agresijos modeliai, išbandyti prieš Ukraina, būtų perkelti arčiau Baltijos regionas sienų.

Politinis signalas – aiškus, bet kelias ilgas

Paryžiaus susitikimas ir pasirašyta deklaracija pirmiausia siunčia politinio solidarumo signalą: JAV dalyvavimas ir viešas palaikymas buvo vienas svarbiausių šio susitikimo aspektų.

Vis dėlto kol kas tai – ketinimų ir gairių dokumentas, o ne galutinis saugumo garantijų mechanizmas.

Ar Paryžiaus deklaracija taps realia Ukrainos saugumo sistema, priklausys nuo tolimesnių derybų, paliaubų sąlygų ir, svarbiausia, nuo realios politinės valios įsipareigojimus paversti teisiškai ir praktiškai veikiančiais sprendimais.

Kaip pabrėžia ir Lietuvos Prezidentas, svarbiausia bus ne deklaracijos formuluotės, o ilgaamžės garantijos, realūs kariniai pajėgumai ir JAV įsipareigojimų tvirtumas – tai ir lems, ar paliaubos (jei jos bus) netaps tik pertrauka prieš naują agresijos etapą.