Pirmąją metų dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, tradiciškai pagerbtos Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 107-osios metinės.
Pagal nusistovėjusią tradiciją, iškilmingai nuleista Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino bokšte senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių pilietiškumo ugdymu ir istorijos atminties puoselėjimu. 2025 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybės vėliava bus patikėta Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai.
Vėliavos perdavimo iškilmės šiai gimnazijai vyks 2026 metų sausio 1 dieną, 14.00 val., Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo, Gedimino kalno papėdėje. Iškilmių metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Gedimino pilies bokšte iškilmingai pakels 2026 metų Lietuvos valstybės vėliavą.
Šiemet „Vėliava mokyklai“ varžytuvės vyko pagal atnaujintą tvarką – už mokyklų pateiktas kūrybines užduotis galėjo balsuoti visi šalies gyventojai. Balsavimas vyko naujienų portale „Delfi“ ir sulaukė net 7 228 balsų. Tai parodė, kad visuomenei iš tiesų svarbu, kuriai mokyklai bus patikėtas garbingas Lietuvos trispalvės saugotojos vaidmuo.
Iniciatyva perduoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę saugoti mokyklai kilo 2005 metais. Šį konkursą organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iniciatyva siekiama pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai ugdančias vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį aktyvumą, skatinančias domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūra ir kariuomene. Iki 2005 metų vėliava buvo perduodama saugoti Lietuvos nacionalinio muziejaus fondams.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte buvo iškelta 1919 metų sausio 1 dieną, tai padarė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo LK savanorio Kazio Škirpos. Nors tuomet vėliava plevėsavo neilgai, ji tapo reikšmingu valstybingumo simboliu ir neginkluoto pasipriešinimo ženklu okupacijų metais.
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, trispalvė telkė Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvius, o 1991 metų birželio 26 dieną jos statusas buvo įtvirtintas įstatymu „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
Straipsnyje rašoma, kad 1919 m. sausio pirmąją iškelta trispalvė plevėsavo neilgai. retai kur perskaitysi, kad ta vėliava išbuvo tik vieną dieną, Rytojaus dieną ją nuėmė į Vilnių įsiveržusi lenkų kariuomenė. Kažkodėl tai nutylima ir straipsnyje. Sekama pasakėlė, kad tai buvo želigovskininkai, nuo Lenkijos atskilę ir jai nepavaldūs sukilėliai. Štai kokie tie šimtmečių mūsų kaimynai, buvę kaip ir vienos valstybės, kaip ir sąjungininkai. Išdavikiškai okupavo dalį valstybės, teko su jais kariauti, 1938 m. šie kaimynai Lietuvai paskelbė ultimatumą–jeigu nebus užmegsti diplimatiniai santykia, tada vėl karas. Vargu ar bus patikimas toks strateginis partneris.
Mediatekose galima rasti Lenkijos TVP Vilno kartu su Lietuvos žiniasklaidos subjektu parengtą laidą iš serijos ” Z hystorią na Ty” Vienoje laidoje teigiama, kad 1944 m. Lenkijos armija krajova “išvadavo” Vilnių ir jos kareiviai iškėlė Lenkijos valstybės vėliavą Gedimino pilies bokšte. Laidos vedėjas pasakoja taip, tarsi Lenkija “išvadavo” Lenkijos miestą, o ne Lietuvos sostinę Vilnių, kadre matosi Gedimino pilies bokštas, bet Lietuvos valstybės vėliava į kadrą nepatenka. Mano nuomone,galbūt taip skleidžiama pasakojimas galimai primenantis antivalstybinę propagandą. Deja, Lietuvos Kultūros ministerija susirūpino, kad Lenkija mažina finansavimą TVP Vilno ir galimai siūlo remti šią televiziją iš Lietuvos biudžeto.” Kultūros ministerija dėl mažinamo „TVP Wilno“ finansavimo: reikia stiprinti medijų rėmimą.Vakaris Vingilis, BNS 2025.12.25 12:36″ lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2786057/kulturos-ministerija-del-mazinamo-tvp-wilno-finansavimo-reikia-stiprinti-mediju-remima?srsltid=AfmBOoqFxNWYYB5HIbYkERiPRg9ubPnIjvx-dlgCgdVNWJJ_7tZu3Scd
Žinau tą Vilnaius istorijos nutikimą. Taip, lenkų karo meto partizanai, vad Armija Krajova karo metu bendravo ir su vokiečiais ir su rusų partizanais. Jie kartu su rusų armija 1944m. vasarą dalyvavo užimant Vilnių, žinoma ant Gedimino pilies kėlė ne rusišką raudona, bet pusiau baltą raudoną lenkišką vėliavą. Taip gal iki lapkričio mėn. Vilniuje buvo dvivaldybė. Švenčių proga rusų vadovybė pasikvietė lenkų vadovus, kartu su jų vadu Volku švęsti. Bet rusai nebūtų chuliganais, jeigu jie neapgautų. Tame vakarėlyje rusai suėmė visus Armija Krajova vadus. Kai ką nušovė, kitus pasiuntė į Vorkutą ilgoms atostogoms, kasti anglių. Rusai išgaudė ir kitus aršius lenkus,sukišo į kalėjimus. Taip ant Gedimino kalno ilgam ėmė plevėsuoti raudona vėliava.
Sąjūdis Lietuvą į Nepriklausomybę išvedė švarutėlę – be jokių įsipareigojimų nei rusizmui, nei lenkizmui. Tačiau Lietuvos valdžia 1994 m. dvišale sutartimi su Lenkija atkūrė istorinio lenkizmo teises Lietuvoje, kuriuo iki šiol smaugia lietuvių kalbos ir lietuvybės konstitucinį valstybingumą. Šitai nušviesti “laisvojo žodžio” LRT yra visiškai “užmiršusi”. Vien dėl to privaloma sakyti “lauk iš LRT” jai vadovavusius asmenis.