Siūlomos priemonės sklandesniam Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimui

Gruodžio 3 d. ir gruodžio 10 d. posėdžiuose Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje ir institucijų pasirengimo įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Komitetas, išklausęs atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus, nustatė, kad trūksta aiškių žinių apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes, o registracijos sistema nėra pakankamai draugiška vartotojui.

Pastebėta, jog nėra vieningos žinių erdvės darbdaviams ir užsieniečiams – žinios išskaidytos tarp įvairių institucijų, taip pat  trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už kalbinės įtraukties procesą.

Komitetas nutarė pateikti patarimus Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms

Vyriausybei – paskirti vieną koordinuojančią instituciją užsieniečių kalbinės integracijos klausimams. Taip pat užtikrinti aiškią komunikaciją darbdaviams ir visuomenei, plėsti elektronines mokymosi priemones, skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – supaprastinti egzamino registracijos sistemą, įvertinti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą.

Kultūros ministerijai – koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio.

Valstybinei kalbos inspekcijai – stiprinti prevencines priemones ir viešą komunikaciją.

Valstybinei mokesčių inspekcijai – įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti reikalavimą dėl kalbos pažymėjimo tiems užsieniečiams, kurie tiesiogiai aptarnaus gyventojus.

„Valstybinės kalbos mokėjimas nėra formalumas – tai būtina sąlyga kokybiškam aptarnavimui, sėkmingai įtraukčiai ir visuomenės sanglaudai. Komitetas siekia, kad įstatymo įgyvendinimas būtų ne tik teisiškai tvarkingas, bet ir tikrai padėtų užsieniečiams tapti visaverte mūsų bendruomenės dalimi, “ – pabrėžė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Komitetas pabrėžia, kad lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje užtikrinimo klausimas išlieka pirmenybinis ir komitetas toliau stebės jo įgyvendinimo eigą.