D. Vanhara. Išpuolis prieš žodžio laisvę

Gerbiamieji, pakalbėkime ypač svarbia tema – apie TS-LKD bei kitų partijų rengiamą išpuolį prieš pamatines Konstitucijos saugomas demokratinės valstybės vertybes, šiuo atveju – žodžio laisvę. Kaip jau gal girdėjote, Seimui prieš kelias dienas buvo pateikti kelių įstatymų pakeitimų projektai, kurių pagrindinė autorė – Seimo narė iš TS-LKD frakcijos Daiva Ulbinaitė, ir kuriais siekiama užkardyti įvairius viešosios informacijos ir socialinių tinklų įrašus.

Nors pagrindinė autorė yra jau minėta Daiva Ulbinaitė, bet savo parašus prie šių projektų pridėjo tiek ir visas Partijos žiedas (Šimonytė, Kasčiūnas, kt.), tiek socdemai (pvz. Olekas), tiek liberalai, tiek ir demokratai „vardan Lietuvos“.

O kokios gi informacijos skleidimą viešojoje erdvėje bandoma užkardyti šiais įstatymų projektais? Kaip aš jau daugybę kartų esu minėjęs, jog kai valdžia teikia kokį nors teisinio reguliavimo pakeitimą, neretai tokio pakeitimo motyvai būna du: pirmasis motyvas – tai tas tikrasis motyvas, dėl kurio pakeitimai yra siūlomi; o antrasis motyvas – kaip tie pakeitimai yra motyvuojami visuomenei, ypač, jei šie pakeitimai visuomenei nepatiks.

Tokią schemą Partija ir jos atstovai yra puikiai įvaldę, daugybę kartų taikė praeitoje kadencijoje, o aš daugybę kartų turėjau eiti ir visuomenei aiškinti, kokie gi yra tikrieji motyvai. Neretai tą dariau sėkmingai, po ko Partijai tekdavo bent tam kartui „susivynioti meškeres“. Tą privalau daryti ir dabar. 

Taigi, tas oficialusis motyvas, kuriuo gi p. Ulbinaitė grindžia tokių įstatymų pakeitimų reikalingumą, yra toks, kad prieš Lietuvą Rusija kariauja informacinį karą, todėl Lietuvai būtini instrumentai, jog galėtų šias informacinio karo atakas užkardyti. Ir gi tikrai, be kita ko, teikiamais įstatymų pakeitimais yra siekiama užkardyti informacijos, „kuria raginama ar siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą“ skleidimą.

Jei būtų tik tiek, tai aš gal ir numočiau ranka ir tik paklausčiau, kam reikia „sviesto sviestuoto“, nes tokios informacijos skleidimas ir dabar yra draudžiamas. 

Tačiau, detaliau įsigilinus į šį „Ulbinaitės šedevrą“, matyti, kad „informacijos, kuria raginama ar siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą“ skleidimo kardymas, kuris ir dabar yra neleidžiamas, yra tik dūmų uždanga, po kuria bandoma prakišti tai, kas Partijai yra tikrai reikalinga.

O konkrečiai – toliau pagal siūlomus projektus eina tokia informacija, kurią Partija laiko reikalinga užkardyti: „melagingą arba klaidinančią informaciją, kuria siekiama paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus“.

O žinote, kas būtų toji „klaidinga informacija“, kuria „siekiama paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus“? Ogi bet kokia kritiška informacija apie rinkimų dalyvius, kurios teisingumo tokios informacijos skleidėjas nesugebėtų įrodyti. 

Pavyzdžiui, prieš rinkimus apie kokį nors tokių rinkimų dalyvį viešai išsakytumėte tokį hipotetinį teiginį, kad: „Priiminėja galimai korupcinius stambiam verslui naudingus sprendimus“. Ir tik oplia – įrodyk! Nesugebėsi įrodyti, kad „kas, kur, kada ir su kuo“ – vuolia, Tamsta skleidžiate draudžiamą informaciją, kuri privalo būti tuč tuojau šalinama iš viešosios erdvės. I

R NE TIK! Nea, Partija ir jos adeptai ne tam tiek vargo, kurdami šiuos projektus, kad apsiribotų tik tokios informacijos pašalinimu iš viešosios erdvės. Oi ne, toli gražu. Visuomenė turi prevenciškai bijoti tokią informaciją skleisti, todėl Partija kartu pasirūpino ir tuo, kad tikrai bijotų.

O konkrečiai – kartu su visu paketu pakeitimų yra teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 507(2) straipsniu projektas, kuriuo asmeniui, paskleidusiam tokią informaciją, kaip kad hipotetiškai nurodyta aukščiau, būtų skiriama bauda, kurios dydis, būgnai… dar būgnai… iki 3000 EUR.

Pagal visą Administracinių nusižengimų kodekso reglamentavimą, tokio dydžio bauda yra laikoma ypač didele, kuri skiriama tik už ypač sunkius ir pavojingus administracinius nusižengimus. 

Taigi, jei prieš rinkimus nuspręstumėte pakritikuoti Partiją ar atskirus jos politikus, nesugebėtumėte iki galo įrodytų tokių teiginių pagrįstumo (kas natūralu, rinkėjai ne STT dirba) – ir oplia, vieną ar net kelias algas už tokį malonumą ir susimokėtumėte. O tuomet jau likusi visuomenės dalis staigiai susiprastų, kad apie Partiją, kaip apie mirusį – tik gerai arba nieko.

Ir aš čia dar kartą norėčiau priminti, ką Šimonytės valdymo pradžioje viešai pasakė, ko gero, kiečiausias mūsų Konstitucijos žinovas – doc. dr. Vaidotas Vaičaitis: „Kad per 29 mūsų Konstitucijos galiojimo metus lyg ir buvo savaime aišku, kad valdžią ir jos sprendimus kritikuoti laisvai galima. O dabar tas pasidarė jau kaip ir nebe labai aišku“. Na o Partija šiuo metu intensyviai dirba ties tuo, kad jau taptų iki galo aišku, kad negalima.

Bet palaukite, dar ne viskas. Su šiuo Ulbinaitės paketu yra teikiama ir daugiau „įdomaus reglamentavimo“. O konkrečiai – siekiama uždrausti skleisti tokią informaciją: „kuria iškraipomi moksliniai ar faktiniai duomenys, ypač kai tai susiję su visuomenės saugumu, klimato kaita, energetika ar sveikata“.

Kaip žinote, šiuo metu Partija per jos valdomą Vilniaus miesto savivaldybę įsisavina ar planuoja įsisavinti didžiules mokesčių mokėtojų pinigų sumas, kurias būtent ir grindžia „klimato kaita“ ir kitomis nesąmonėmis.

Už milžiniškas sumas perka „žaliuoju vandeniliu“ varomus autobusus, dėl to drastiškai brangina ir ketina toliau branginti viešojo transporto bilietų kainas, „kovos su klimato kaita“ lėšos yra sėkmingai „įsisavinamos“ ir kitais frontais. Ir staiga atsiranda koks nors partijos Nacionalinis susivienijimas kolega Mindaugas Montvilas, kuris nuolatos bado pirštais bei viešai tyčiojasi iš visų Partijos mero Benkunsko daromų nesąmonių, kartu ant pirštų paaiškindamas, kodėl tos nesąmonės yra būtent nesąmonės.

Ne, Partija ne tam taip sunkiai dirba su lėšų įsisavinimu, kad kažkoks Montvilas iš to po to tyčiotųsi. Reikia uždraust, ir ne kitaip! Kas ir yra siekama padaryti.

Bet gerbiamieji, kas galėtų paaiškinti, kad kaip čia taip gaunasi, jog Partijos veikloje tai čia, tai ten vis prasimuša kremliniai veikimo metodai? Aš tik priminsiu, kad, kai Putinas tapo prezidentu, vienas iš pirmųjų jo darbų per pirmus kelis valdžios mėnesius buvo pasodinti į kalėjimą tuometinį Rusijos žiniasklaidos magnatą Gusinskį bei iš jo perimti visą jo žiniasklaidos imperiją (tokius televizijos kanalus, kaip NTV, NTV Mir, kt.)

Ir tuomet jau visai Rusijos žiniasklaidai tapo aišku, kad žaidimo taisyklės pasikeitė iš esmės. Dar kitaip – kiekvienas diktatoriškų polinkių turintis autokratas pačiu pirmuoju savo darbu siekia susidoroti su žodžio laisve. Nes nėra pasaulyje nei vienos diktatūros, kurioje laisvai veiktų žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė.

Prašau maksimaliai pasidalinti šiuo įrašu, nes mes, visuomenė, turime duoti atkirtį bet kokiems Partijos bandymams naikinti pamatines Konstitucijoje įtvirtintas vertybes!