Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos Pirmininke Ursula fon der Lejen. Pokalbio metu šalies vadovas padėkojo Komisijai ir asmeniškai Pirmininkei už paramą reaguojant į naujausius įvykius Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje bei Baltarusijos vykdomas hibridines atakas pasitelkiant meteorologinius balionus ir grasinimus konfiskuoti Europos Sąjungoje registruotus vilkikus.
Prezidentas pabrėžė, kad Baltarusijos nesugebėjimas kontroliuoti savo oro erdvės, valstybės sienos ir teritorijos bei užkirsti kelio organizuotai nusikalstamai veiklai kelia akivaizdžią destabilizaciją ir hibridinę grėsmę, kurios negalima toleruoti.
Šalies vadovas informavo Pirmininkę, kad Lietuva šiuo metu patiria sistemines Baltarusijos hibridines atakas ir tyčinius plataus masto oro erdvės pažeidimus, įskaitant meteorologinius balionus, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugai ir trikdo oro uostų veiklą. Baltarusija nuosekliai leidžia balionus kritiniuose Vilniaus oro uosto eismo taškuose, taip keldama riziką skrydžių saugai.
Pasak Prezidento, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią padėtį ir jos poveikį visos Europos Sąjungos oro erdvei, Europos Komisijos parama yra itin svarbi.
Prezidentas akcentavo būtinybę pasitelkti pažangias technologijas, galinčias aptikti ir neutralizuoti tokio pobūdžio grėsmes, taip pat stiprinti gerosios praktikos apsikeitimą su sąjungininkais, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti savo teritoriją tokioms technologijoms testuoti.
Šalies vadovas pažymėjo, kad šie neatsakingi Baltarusijos veiksmai turi būti vertinami kaip hibridinė ataka, už kurią režimas turi atsakyti. Atsižvelgdamas į kryptingą Baltarusijos eskalaciją Lietuvos teritorijoje, Prezidentas pabrėžė, kad Europos Sąjungos kolektyvinis atsakas turėtų būti stipresnis.
Pokalbio metu Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į susidariusią padėtį dėl Lietuvos vežėjų vilkikų: iki 1000 vilkikų tebėra įstrigę Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijos institucijos iki šiol atmetė visus Lietuvos prašymus leisti vilkikams sugrįžti į Europos Sąjungą
Prezidentas paprašė Europos Komisijos dar labiau sustiprinti paramą ir imtis veiksmų ES vardu.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Duodanti aiškumo, kas iš tikrųjų vyksta su “balionais”, gali būti Nausėdos mintis, kai jis, kalbėdamas apie technologijas, galinčias aptikti ir neutralizuoti Baltarusijos leidžiamų balionų grėsmes, pažymėjo, kad “Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti savo teritoriją tokioms technologijoms testuoti”. Tai, ar tai, kas dedasi su Vilniaus oro uostu kartais ir nėra tik tokios technologijos testavimo vyksmas?
Testavime dalyvavo Ukraina, dabar dar prijungs Lietuvą ?
Bet už tai Lietuva, konkrečiai Vilnius moka didžiulia savo prestižo praradimo kaina. Juk 100 kartų mažesnė kaina dėl prestižo praradimo Lietuvai būtų, jeigu testavimui būtų suteiktas Kauno oro uostas. Bet gal čia lėmė tai, kad tokiu atveju iš ES gavus kuo daugiau lėšų kaip kompensaciją už prarastą prestižą dėl skrydžių į Vilnių testavimų laikotarpiu trukdymų.
Reikia prisiminti, kas vyko tuo metu, kai Lietuva staiga “praregėjo ir pamatė” tuos balionus (primenu, kad jie skraido nuo 2023 m.). Ogi tomis dienomis Minske vyko tarptautinė konferencija saugumo klausimais. Atsitiktinumas? Abejoju. Lietuva, ištikima vertybinei politikai ir tradicijai, nutarė apspjauti kaimynę ta proga ir sugadinti jai renginį. Tada, be jokių perspėjimų, ėmė ir uždarė sieną, kas, aišku, padarė nuostolių kaimynei (kad ir sau, argi svarbu).
Ir vienas ir kitas poelgiai buvo kvaili ir galų gale nieko nedavė, tik įvarė pačią Lietuvą į kampą.
Bet, panašu, kad kaip maži vaikai, toliau tik bloginame padėtį. Vietoj to, kad pripažintume klaidas ir pradėtume elgtis brandžiai.
Panašu, kad bendrąja prasme, mus taip verčia elgtis (Londonas?). Bet konkrečius dalykus jau patys darome labai kvailai.