Šiemet Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje programoje „Čiurlioniui 150“ gausu įvairiausių sričių menininkų, švietėjų, viešojo ir privataus sektorių atstovų kūrybos.
Čiurlionį pažinti kviečia audiovizualikos kūrėjai – jų dokumentiniai filmai ir laidos yra lengvai pasiekiami internete bei leidžia patirti Čiurlionio kūrybą iš naujo.
Sukakties metais dienos šviesą išvydo du dokumentiniai filmai: „Debesies laivu“ ir „Čiurlionis po Čiurlionio“ , kurie puikiai tiks jaukiems rudens vakarų apmąstymams.
Vytauto V. Landsberio režisuotame filme „Debesies laivu“ pasakojama apie du gyvenime nesusitikusius žmones – genialų Lietuvos bei pasaulio dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį ir profesorių V. Landsbergį, pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą, dabar jau garbų 92-jų metų žmogų, visą gyvenimą tyrinėjusį šio menininko kūrybą.
Jie susitinka tarsi du bičiuliai virtualiame pasaulyje, sklidiname subtilios kosminės Čiurlionio muzikos, dailės ir literatūros, kurių žaismę ir gylį, kaip tikisi filmo kūrėjai, pajus ir šio kino žiūrovas.
Režisieriaus Miko Žukausko dokumentiniame filme „Čiurlionis po Čiurlionio“ nagrinėjama viešojo pasakojimo, menininko vertinimo bei suvokimo skirtingose epochose raida. Po M. K. Čiurlionio mirties susiformuoja vienišo genijaus, tautos dvasios įkūnytojo vaizdinys.
Filmo kūrėjai klausia: kokiame taške, kurdami ir perduodami Čiurlionio pasakojimą, esame šiandien?
Sugrįžti laiku atgal kviečia šiemet Lietuvos kino centro sumanymu atnaujinti trys dokumentiniai filmai, apie kuriuos daugiau žinių galima rasti čia.
Algirdas Dausa savo filme „M. K. Čiurlionis: mintys, paveikslai, muzika“ (1965) pateikia poetinę dokumentinę apybraižą apie menininko gyvenimą, tapybą ir muziką.
Arūno Žebriūno „Miške“ (1967) išvysite ir išgirsite vaizdinį etiudą pagal vieną žymiausių Čiurlionio kūrinių – simfoninę poemą „Miške“.
Čiurlionio simfoninė poema „Miške“
Rimanto Verbos dokumentika „Seserys“ (1973) pasakoja apie M. K. Čiurlionio seserų muzikologės Jadvygos ir muziejininkės Valerijos santykius bei žymaus brolio įtaką jų gyvenimams.
Jūsų dėmesio laukia ir LRT televizijos sumanymas sukurtas trijų dalių filmas-koncertas „Orkestro piknikas su Čiurlioniu“.
Šią dokumentiką sudaro žinovų įžvalgos, kuriomis pristatomas Čiurlionio genialumas kurti iškart dviem skirtingomis kalbomis – muzikos kalba ir dailės kalba, ir du filmai-koncertai, kuriuose Lietuvos simfoninis orkestras atlieka garsiausius Čiurlionio kūrinius – simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“ – Kuršių Nerijos kopose ir Klaipėdos pajūryje.
LRT Televizijos laidų ciklas „Sukurti Čiurlionio“, skirtas M. K. Čiurlionio asmenybei ir veiklai, kviečia į dokumentinį kelioninį detektyvą menininko pėdsakais Europoje.
Laidos kūrėjai aplankė šešias šalis – Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Lietuvą – siekdami atskleisti, kaip Čiurlionio asmenybė ir kūryba rezonuoja už šalies ribų.
Šiuo ciklu ne tik pristatomas Čiurlionio gyvenimas, bet ir atskleidžiamas santykis tarp vietų, žmonių ir menininko kūrybos: kaip aplinka jį formavo ir kaip jis formavo aplinką. Laidose galima sutikti įvairių sričių profesionalų – muzikologų, dailės kritikų, kūrėjų – kurie nagrinėja Čiurlionio įtaką, jo kūrybos paslaptis ir šiuolaikinę svarbą.
Daugiau Čiurlionio metų sumanymų rasite čia.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi.
Sukakties metų programą „Čiurlioniui 150“ kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti.
