Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu, kuris buvo pristatytas Seime, Valstybės kontrolė teikė duomenis apie valstybės skolą. Joje, pasak auditorių, reikšmingų iškraipymų nenustatyta, duomenys apie ją visais reikšmingais atžvilgiais teisingi. Tačiau valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipia dėmesį, kad negalima pasiduoti lengviems sprendimams skolintis, net jei iki Mastrichto kriterijaus dar yra erdvės.Valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 29 992,3 mln. Eur, per 2024 m. išaugo 2 411,8 mln. Eur, arba 8,7 proc. Skolos ir BVP santykis padidėjo 0,9 proc. p. ir 2024 m. pabaigoje sudarė 38,0 proc. BVP.
„Stebime teigiamus žingsnius valstybės vardu prisiimamos skolos valdyme – tiek jau priimti, tiek esantys Seime ir planuojami priimti fiskalinės drausmės teisės aktai numato apimti pagrindinius skolos valdymo klausimus, susijusius su fiskalinio tvarumo užtikrinimu, skolinimosi planavimu ir rizikų valdymu. Būtina stiprinti viešųjų finansų sistemą ir užtikrinti, kad valstybės skolos valdymas būtų grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, ilgalaikiais tikslais ir laikantis Mastrichto kriterijų“, – sako valstybės kontrolierė.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė projektuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. BVP. Vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei pateikta Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane ir 2028 m. viršys pusę šalies BVP (53,8 proc. BVP)*. Atnaujintos valdžios sektoriaus skolos projekcijos bus paskelbtos kartu su 2026–2028 m. biudžeto projekto vertinimu lapkričio 6 d.
„Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius. Priešingu atveju valstybės skola artės prie Lietuvai rizikingos 60 procentų BVP ribos“, – tikina I. Segalovičienė.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
