Spalvas keičiantys ir ant žemės greit nugulantys medžių lapai primena: netrukus ateis žiema. Nors būsimo šaltojo metų laiko orus nuspėti – praktiškai neįmanoma, pokyčiai gamtoje ragina imtis svarbių darbų, vienas kurių – vejos paruošimas žiemojimui.
„Jei prieš mėnesį ar daugiau atlikome paskutiniuosius tręšimus, taip pat atsėjome veją, metas ją paruošti „žiemos miegui“. Tai reiškia, kad reikės atlikti paskutiniuosius darbus, o vėliau beliks tik laukti pavasario, tikintis, jog mūsų veja peržiemos sėkmingai“, – teigia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Lapų grėbimas – vienas svarbiausių darbų
Pasak T. Gursko, nors oro temperatūra šiomis dienomis – itin nepastovi, vienas svarbiausių darbų, nepriklausančių nuo jos pokyčių, yra ant vejos nukritusių lapų ir vaisių sugrėbimas. Anot eksperto, to nepadarius, pavasarį kils problemų.
„Pašalinkite nuo vejos nukritusius vaisius – jiems pūvant veja gali pradėti šusti, o vėliau tos vietos tiesiog tampa plikomis – nelieka žolės. Tą patį reikėtų padaryti ir su nukritusiais lapais: nepalikite jų per ilgai, ypač prasidėjus žiemai, nes pavasarį jūsų lauks staigmena, kuri kainuos brangiai“, – pabrėžia T. Gurskas.
„Linas Agro“ regiono agronomė Regina Kanevičienė teigia, jog prieš žiemą, geriausia – lapkritį, atlikti ir paskutinį vejos pjovimą.
„Savalaikis vejos pjovimas atlieka tokią pat prevencinę funkciją, kaip ir lapų surinkimas. Jei augalą paliksime per ilgą, iškritęs sniegas pernelyg suslėgs jį, ir dėl to taip pat turėsime iššutimą. Tai reiškia, kad pavasarį pamatysime ne žaliuojančią veją, o nemažus plikus plotus. Tačiau jei ją paliksime trumpesnę, veja gali nukentėti nuo šalnų. Optimaliausias aukštis – apie 4–5 centimetrus“, – sako R. Kanevičienė.
Pataria nepamiršti trąšų
Nors aktyvusis vejos priežiūros laikotarpis jau praktiškai baigėsi, agronomė pataria dar neskubėti padėti visų ūkio rakandų į sandėliuką. Pasak jos, ruošiant veją žiemojimui, prireiks ir šiek tiek trąšų.
„Jeigu rugsėjo pradžioje veją tręšėme trąšomis su azotu, spalį prireiks rudeninių trąšų, kuriose dominuoja kalis ir fosforas. Ypač reikalingas yra fosforas: jis sustiprina augalo šaknis ir padeda geriau peržiemoti. Tačiau lapkritį, antroje jo pusėje, ir gruodį jokių trąšų naudoti nebereikia“, – paaiškina „Linas Agro“ regiono agronomė R. Kanevičienė.
T. Gurskas taip pat rekomenduoja rinktis trąšas, kurių sudėtyje yra geležies sulfato: jos padeda naikinti grybus ir samanas, pastarosios kurios mėgsta susidaryti po sniego sluoksniu. „Vis dėlto, tokių trąšų nepalikite išbertų ant kietų paviršių: trinkelių, bortelių, kiemo dangos. Ištirpus geležies sulfatui, lieka negražios rudos dėmės, kurių neįmanoma išvalyti ir pašalinti.“
R. Kanevičienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad be tręšimo, rudenį reikėtų nukalkinti rūgščias ir samanų turinčias vejas. Anot jos, dirvos rūgštingumą reguliuoti – būtina: dėl rūgštaus lietaus ir intensyvaus trąšų naudojimo didėja rūgštingumas, o tai neleidžia vejai pasisavinti maistinių medžiagų.
„Nors ir tręšiame, rūgščioje dirvoje auganti veja – silpsta ir užleidžia vietą samanoms. Kad to išvengtume, spalio–lapkričio mėnesiais reikia nukalkinti dirvą, ir tai geriausia padaryti prieš pat lietų, o jo nesant, po išbarstymo gausiai palieti, kad veikliosios medžiagos įsigertų į dirvą. Rekomenduojama norma – 5 kg granuliuotų kalkių 1 arui žemės ploto, bet ją galima padidinti iki 10 kg. Jas išbarstyti galima tiek rankomis, tiek ir specialiu barstytuvu, bet tai būtina padaryti tolygiai. Be to, labai svarbu užtikrinti, jog tarp trąšų ir kalkių išbėrimo būtų 2–3 savaičių trukmės pertrauka“, – pataria agronomė.
Priežiūros gali reikėti ir žiemą
Atlikus paskutiniuosius tręšimo ir pjovimo darbus, kraštovaizdžio specialistas pataria sutvarkyti ūkio įrankius ir pasiruošti žiemai: išvalyti žoliapjovę, sutepti jos detales ir pan.
„Prasidėjus žiemai, beliks tik stebėti gamtą ir ja grožėtis. Žinoma, jei sulauksime gausaus sniego, teks padirbėti su juo. Jei žemė jau bus įšalusi, ir tada pasnigs, nieko baisaus nenutiks. Tačiau sniegui nuklojus dar minkštą žemę, po juo esanti veja pradės šusti, o ta temperatūra neišvengiamai jai pakenks. Todėl sniego pusnis, jo sankaupas reikėtų iškart pašalinti, kad pavasarį pasitiktume su gera nuotaika ir maloniai nuteikiančiu vejos vaizdu“, – paaiškina T. Gurskas.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
