Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks.
Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo švietimo veiklos dar carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu iki žurnalistikos ir pastangų vienyti lietuvių išeiviją Pietų Amerikoje.
Matas Šalčius gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, netoli Prienų. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1905 m. dalyvavo mitinge, susijusiame su Rusijos revoliucijos įvykiais. Todėl buvo pašalintas iš gimnazijos. Savarankiškai baigė mokslus ir išlaikė egzaminus.
Studijavo „Saulės“ mokytojų kursuose, 1908–1914 m. dirbo mokytojo darbą: mokytojavo Skuode, vėliau buvo Vytogalos kaimo liaudies mokyklos vedėju.
Jau ankstyvaisiais studijų metais pradėjo rašyti į laikraščius, šį darbą tęsė ir mokytojaudamas. Dėl teigiamo požiūrio į lietuvišką švietimą, carinio režimo kritiką 1914 m. ištremtas iš Lietuvos. Prie jo išvykimo prisidėjo ir grėsusi mobilizaciją į Rusijos kariuomenę.
Taip kelerius jaunystės metus M. Šalčius praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur toliau tęsė švietėjišką veiklą. Jis studijavo žurnalistiką, mokytojavo, keliavo ir skaitė paskaitas apie Lietuvos istoriją, bendradarbiavo su išeivijos laikraščiais, išleido leidinių, skirtų Lietuvos švietimui ir kultūrai stiprinti.
Ameriką visuomenininkas pasiekė keliaudamas per Rusiją, Kiniją, Japoniją – nesunku nuspėti, kad tolimos egzotinės šalys sužadino M. Šalčiaus aistrą kelionėms.
Kviečiama susipažinti su Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomomis, žymųjį visuomenininką ir keliautoją menančiomis vertybėmis. Dokumentais ir asmeniniais daiktais, kūrybiniu palikimu, kelionių suvenyrais, kurie ir šiandien mums primena platų Mato Šalčiaus interesų ratą, atsidavimą jaunos Lietuvos švietimui ir kultūrai, išskirtinę aistrą pažinti pasaulį.
Virtualią parodą galima apžiūrėti čia.
