D. Trečiakauskas. Kas iš tikrųjų yra D. Šakalienė ir kam jinai tarnauja?

Paskutinis skandalas mūsų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) aiškiai parodė, kad Danijos karalystėje, anot Anderseno, ne viskas taip gražu, skaidru, balta ir pūkuota, kaip kai kam norėtųsi.

Atrodo vos aprimus aistrom dėl chaltūros, ups kultūros, pinigų srautų valdymo, „staiga ir netikėtai“ didžiausią pinigų pyrago dalį gavusi KAM, „be ministrės žinios, palaikymo ir pritarimo“, šovė iš propagandinės haubicos į savo pačios vyriausybę. Ir ne į koją, o taikytasi buvo tiesiai į širdį – į vyriausybės premjerę.

Politikoje tai vadinama „sabotažu“, o kasdieniniame gyvenime – elementaria išdavyste. Juk apie tokius judus jau nuo Kristaus laikų yra tūkstančiai istorijų aprašyta.

Tai kas gi tokia yra ta D. Šakalienė, iš kur jinai atsirado ir kokiais „nuopelnais“ grįsti jos politinės karjeros svaiginantys šuoliai?

Neteko matyti viešai skelbtų jos vaikystės gyvenimo faktų, bet vien tas faktas, kad žmogus pats viešai prisipažįsta, kad su jo psichine sveikata ne viskas yra tvarkoje, leidžia daryti prielaidą, kad vaikystėje matomai patirti kažkokie emociniai išgyvenimai ir įvairių formų smurtas, galėjo palikti tam tikrus randus psichinėje žmogaus raidoje, kurių pasekmes dabar mums tenka stebėti viešai.

Įdomus faktas, pažymėtas jos biografijoje, kad 1995 m, paprasta mokinukė iš Panevėžio, kažkokiu tai būdu, išvyksta metams mokytis į JAV. Anais laikais tokias galimybes ir privilegijas paprastai turėdavo tik įtakingų partinių ar KGB struktūrų atžalos. Arba ypatingo lojalumo valdžiai, paklusnumo ir stuburo lankstumo prisitaikėliai. Ir jie turėjo savo vardą – „tikri komsomolcai“.

Nežinant Šakalienės tėvų ar artimų giminių sunku kažką konkretaus tuo klausimu pasakyti, bet matant šios personos visą tolesnį viešos karjeros darymo kelią, matyt sunku būtų nuo jos nukrapštyti „tikros komsomolkos“ etiketę.

Baigusi psichologijos studijas, bet matyt neturėjusi pakankamai kompetencijų ir gebėjimų dirbti tikrą psichologės darbą, pasuko standartiniu tokių „komsomolcų“ keliu – pradėjo dėstyti kitiems tai ko pati nesugeba padaryti.

Bet matyt dėstytojos darbas nėra toks skalsus ir sočiai apmokamas. Tad matomai dėl „ilgesnio rublio“ draugė Dovilė nusprendė pasukti į „visuomeninę“ veiklą. Žodis „visuomeninė“ yra kabutėse todėl, kad paprastai tikri visuomenininkai yra žmonės savanoriškai, savo laisvu asmeniniu laiku atliekantys visuomenei naudingas veiklas. Šakalienei toks variantas netiko.

Madingo trendo kryptis, projektinė veikla, sočiai šeriama įvairių užsienio fondų ir valdžios institucijų (jeigu tik nuosekliai laikaisi jų naratyvo ir klusniai vykdai jų nurodymus). Taip vadinamos žmogaus teisės, visokios ir visokių lyčių lygybės, visokios smurto formos ir stambulinės konvencijos, buvo tas sotus ir neišsekantis spenys, ilgai ir matyt sočiai šerdavęs tokias kontoras ir jų komandas.

Bet jau tada pasireiškė tam tikros „įdomios“ Dovilės savybės. Per bendrai vykdytą jungtinį projektą su Vidaus reikalų ministerija, kažkaip „netikėtai“ buvo pakištas ministras (irgi socialdemokratų) J. Bernatonis. Šita draugė tada irgi raitėsi ir vyniojosi, kad jinai nieko nežinojo, negirdėjo ir dėl nieko nekalta.

Bet jos buvę kolegos pasakė ir išaiškino viską labai nedviprasmiškai apie tai kas tuometiniam socialdemokratų ministrui šitą kiaulę pakišo.

Paskui matyt buvo dar ne vienas jos benifisas, kol matyt pagaliau ją išrišo ir jos bosas D. Pūras, ŽTSI vadovas. Tai buvo garsus konfliktas, nuvilnijęs per visą Lietuvos žiniasklaidą. Ir čia vėl D. Šakalienė pastatė save į nekaltos ir dar sunkiai sergančios aukos rolę.

O dar vėliau, garsusis D. Šakalienės žygis į Seimą po valstiečių vėliava. Kai pasižiūri atgal – kiek tokių Trojos arklių į 2016 m Seimą papuolė. Ir kiekvienas iš jų padarė savo juodą darbą.

Štai S. Skvernelis, suskaldė valstiečius ir tyliai bei paslapčia organizavo Igničio privatizaciją, ko pasėkoje elektros kainos žmonėms šoko iki dangaus, o šimtai milijonų eurų išplaukė į privačias kišenes.

Dar buvo miškų šniojimo reforma, kurią prasuko dar vienas „žaliasis“ valstiečių ministras, paskui „netikėtai“ nudreifavęs pas konservatorius.

O ką gi gero padarė Šakalienė? Taigi garsioji Matuko reforma. Finansuota matyt šimtais milijonų iš įvairiausių užsienio fondų, Norvegijos vyriausybės ir barnevernetinio tipo organizacijų. Kai vaikas buvo padarytas pinigais įvertinta „preke“, kai iš mamų rankų buvo pradėti plėšti vaikai, kai šeima buvo padaryta blogio ir smurto pavyzdžiu, o valstybės vaikteisių monstrai – baltais ir pūkuotais geriečiais.

Taip, už visos šitos gerai organizuotos ir sočiai iš užsienio finansuotos akcijos stovėjo svetimų valstybių interesus atstovaujanti grupuotė, kurios tarpe ne paskutiniu smuiku griežė ir „šakališkos“ reformos krikštamotė, ta pati Šakalienė.

Padariusi eilinę kiaulystę LVŽS, jinai kuo ramiausiai išvertė kailiuką ir „patapo socialdemokrate“. Klausimas buvo tik kuriam laikui ir kokiam tikslui?

Ir štai šiandien, kada amžinieji socialdemokratų „draugai“ iš TSKP (tėvynės sąjunga konservatorių partija) visaip bando diskredituoti ir sužlugdyti vyriausybę, kai šiandienos sudėtingoje geopolitinėje situacijoje vis bandoma įsiūbuoti valstybės laivą, senai infiltruotas ir įslaptintas judas, staiga ir netikėtai parodo savo tikrąjį veidą.

Taigi šiandien iškyla pora labai konkrečių klausimų:

– Koks ir kieno interesus atstovaujantis „strategas“ įtraukė šitą Trojos arklį į socialdemokratų partijos sąrašus ir net pasodino į šiandien jos užimamą kėdę?

– Kas iš tikrųjų šiandien vadovauja valstybei ir koks jų tikrasis tikslas ?

Kai socialdemokratai, o ir Lietuvos piliečių dauguma ras atsakymus į šiuos klausimus, matyt tada galime tikėtis ir esminių pokyčių ne Danijos karalystėje, o mūsų Tėvynėje – Lietuvos valstybėje.