Ukrainos viltis ir Maskvos baimė – „Tomahawk“ raketos

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas patvirtino, kad spalio 17 d. Vašingtone susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vienas pagrindinių klausimų kuriuos aptars abu prezidentai – galimas tolimojo nuotolio „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai, kuris gali tapti esminiu karo Ukrainoje lūžio ženklu tiek karinėje, tiek politinėje plotmėje.

Vašingtono sprendimo reikšmė

Kaip pranešė BBC ir Financial Times, JAV gali perduoti Ukrainai 20–50 „Tomahawk“ raketų. Šaltinių teigimu, toks kiekis „nepakeistų karo eigos iš esmės“, tačiau būtų stiprus strateginis signalas Maskvai, kad Amerika pasirengusi stiprinti Ukrainos smogiamąsias galimybes.

Šios sparnuotosios raketos, galinčios skristi iki 2 500 kilometrų, būtų pirmasis tokio nuotolio amerikietiškas ginklas, kurį gautų Ukraina. Jų pagalba būtų galima smogti rusų vadavietėms, amunicijos sandėliams ir logistikos centrams giliai už fronto linijos.

D. Trampo pareiškimai ir sąlygos

D. Trampas dar spalio pradžioje pareiškė: „Jei ši karo beprotybė nebus sustabdyta, galiu išsiųsti Ukrainai „Tomahawk“ raketas. Sąžiningai kalbant, Rusijai to nereikia.“

Vis dėlto JAV prezidentas pabrėžė, kad bet koks raketų perdavimas priklausys nuo Putino elgesio ir galimybės atnaujinti derybas.

Anot Reuters, D .Trampas artėjančiame susitikime su V. Zelenskiu sieks aptarti ne tik ginklų tiekimą, bet ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą bei energetikos infrastruktūros apsaugą artėjant žiemai.

Maskvos reakcija – įniršis ir grasinimai

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad valdyti tokias raketas galėtų tik „amerikiečių specialistai“, todėl toks žingsnis esą reikštų tiesioginį JAV įsitraukimą į karą.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, jog „tokie veiksmai gali blogai baigtis visiems“.

Maskvos žiniasklaidoje pasirodė komentarų, esą „Tomahawk“ perdavimas keltų grėsmę pačiai Rusijos teritorijai ir verčia Kremlių peržiūrėti branduolinės gynybos strategiją.

Karo realybė: atakos prieš Ukrainos miestus

Tuo metu Ukraina kasdien patiria smūgius. Spalio 14-osios naktį Rusijos aviacija atakavo Charkovą, pataikydama į ligoninės teritoriją – sužeista 60 žmonių, dauguma jų – pacientai, patyrę šoką po sprogimų.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per tą pačią naktį šalį atakavo 96 bepiločiai, iš kurių 69 buvo numušti.

Prezidentas V. Zelenskis savo kreipimesi pabrėžė, kad „pagrindinis Rusijos taikinys šiuo metu yra Ukrainos energetika“ ir kad „pasaulis turi priversti Maskvą sėsti prie tikrų derybų – tik jėga galima pasiekti taiką“.

V. Zelenskio tikslai Vašingtone

Zelenskio vadovaujama delegacija, į kurią įeina premjerė Julija Svyrydenko ir saugumo tarybos vadovas Rustemas Umerovas, Vašingtone ketina susitikti su JAV Kongreso nariais bei Gynybos departamento atstovais.

Ketinama  aptarti:

• naują oro gynybos paketą,
• energetinės infrastruktūros apsaugą,
• galimas naujas sankcijas Rusijai,
• JAV verslo įtraukimą į Ukrainos atstatymo projektus.

Politinis ir moralinis aspektas

Sprendimas perduoti „Tomahawk“ reikštų ne tik karinę paramą, bet ir Amerikos strateginės valios išbandymą. Dauguma analitikų sutaria, kad net jei raketų kiekis būtų ribotas, jų atvykimas į Ukrainą turėtų psichologinį poveikį – parodytų, jog Vakarai nepasiduoda karo nuovargiui.
Lietuvos požiūriu toks žingsnis būtų ir transatlantinės vienybės ženklas, parodantis, kad NATO šalių parama Ukrainai nėra vien simbolinė.

Artėjantis V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas gali tapti vienu svarbiausių šių metų karo Ukrainoje įvykių. Ar „Tomahawk“ raketos iš tiesų pasieks Ukrainą, ar liks tik derybų priemone – priklausys nuo to, kiek ryžtingai JAV vadovas sieks spausti Maskvą ir kiek sąjungininkai Europoje liks vieningi.

Pastabos, nuomonės: