Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba paėmė 200 požeminio vandens mėginių

Lietuvos geologijos tarnyba visos šalies mastu vykdo požeminio vandens monitoringą pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą.

Tai svarbi veikla, leidžianti įvertinti, kokia mūsų kasdien vartojamo vandens kokybė, kaip ji kinta priklausomai nuo gamtinių sąlygų ar žmogaus veiklos, kokie veiksniai lemia šiuos pokyčius. Šiemet LGT laboratorijoje jau ištirta 200 ėminių, surinktų iš gręžinių, šaltinių ir vandenviečių.

Mėginiai imti visoje Lietuvoje – nuo teritorijų aplink Vilnių iki Kuršių nerijos, Biržų, Pasvalio, taip pat šalia Latvijos sienos. To negalima daryti šaltuoju metų laiku, todėl geologai viską turi spėti per vasaros laikotarpį.

Laboratorijoje nustatomi pagrindiniai rodikliai

Tai vandens kietumas, pH, mineralinių medžiagų kiekis, nitratų ir nitritų kiekis, biogeniniai elementai. Gauti duomenys leidžia ne tik stebėti bendras kokybės tendencijas, bet ir įvertinti galimus pavojus.

Prieš porą metų, kilus susirūpinimui dėl galimų arseno pėdsakų gruntiniame vandenyje, LGT parengė specialų monitoringo planą. Buvo tiriami mėginiai iš privačių gręžinių bei visuomeninio vandentiekio tinklui priklausančių vandenviečių.

Atlikus tyrimus, visuomenei pateikti aiškūs patarimai, kaip elgtis, kad būtų užtikrintas geriamojo vandens saugumas. Dar anksčiau LGT tikrino ir individualių šulinių vandenį – vertintas nitratų bei nitritų kiekis, kas ypač svarbu gyvenvietėse, kur vanduo gaunamas tiesiai iš šulinių.

„Monitoringas atliekamas ir ypatingomis sąlygomis – pavyzdžiui, sausros ar potvynių metu. Tokie atvejai gali turėti didelę įtaką gruntinio vandens lygiui, todėl jų stebėsena padeda prognozuoti, kaip keisis vandens prieinamumas ir kokybė“, – sako laboratorijos vedėja Miglė Jankovska.

Ilgalaikiai duomenys atskleidžia, kad gruntinio vandens lygio svyravimai Lietuvoje jau kelerius metus išlieka panašūs, bet fiksuojami vandens kokybės pokyčiai. Pavyzdžiui, Vilniuje, Naujosios Vilnios rajone, ir Valkininkuose (Varėnos r.), kur praeityje buvo pramonės pastatų ir užfiksuota tarša, pastaruosius porą metų stebimas akivaizdus vandens kokybės gerėjimas.

Dar vienas iškalbingas pavyzdys

Šaltinio Radviliškyje vanduo prieš dešimtmetį buvo netinkamas gerti dėl per didelio nitratų kiekio, o šiandien jau atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

Tokie rezultatai rodo, kad nuoseklus monitoringas yra būtinas. Jis leidžia laiku pastebėti taršą, prognozuoti pokyčius ir suteikti visuomenei patikimus patarimus, kaip užtikrinti švaraus požeminio vandens išteklius.

Jei norite atlikti vandens tyrimus, galite kreiptis į LGT laboratoriją.