Turbūt esate girdėję posakį „saldžių sapnų – ramių blusų“. Nors šis posakis dažnai vartojamas kaip palinkėjimas, blusos iš tiesų sukelia daug nerimo. Be to, jos yra sunkiai išnaikinamos ir, priešingai nei daugelis mano, aktyviausios būna dieną. Kenkėjų kontrolės bendrovės „Dezinfa“ statistika rodo, kad šį rugpjūtį pastebimas blusų antplūdis.
„Įprastai užklausos dėl blusų naikinimo auga tolygiai arba svyruoja panašiu tempu, tačiau šiemet, rugpjūtį, jų skaičius šoktelėjo 16 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Galimas vienas iš pagrindinių veiksnių – drėgna ir lietinga vasara”, – atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės žinovė Kristina Strakauskienė.
Blusos – iššūkis net ir neturint augintinių
Kitas svarbus veiksnys – gyvūnų augintojų elgsena. Nors vis daugiau žmonių rūpinasi savo augintiniais, ne visi reguliariai naudoja profilaktines priemones nuo blusų. Blusos lengvai patenka į namus su šunimis ar katėmis, užklystančiais graužikais ar netgi paukščiais, o ten randa idealias sąlygas veistis kilimuose, balduose ar tiesiog grindų plyšiuose.
Be to, blusos gali patekti į namus ir užšokusios ant žmogaus drabužių, ypač po kontakto su benamiais gyvūnais ar lankantis vietose, kur blusos yra paplitusios: rūsiuose, apleistose patalpose ir pan.
Šie maži, kraują siurbiantys kenkėjai gali nušokti daugiau nei 30 cm ir taip su drabužiais, daiktais ar gyvūnais atkeliauti į namus. Nors dauguma galvoja kitaip, blusos gali apsigyventi bet kuriuose namuose, net ir tuose, kuriuose nėra augintinių.
„Viena blusa gali padėti iki 20 kiaušinėlių per kartą, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių. Tam, kad subrandintų kiaušinėlius, blusoms svarbu pasimaitinti krauju. Manymas, kad jos maitinasi tik gyvūnų krauju, yra klaidingas, kadangi Lietuvoje gyvena apie 20 blusų rūšių, dažniausiai sutinkamos katinės blusos sėkmingai puola ir žmones, ir kitus gyvūnus“, – atkreipia dėmesį biologas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip nustatyti, ar namuose yra blusų?
Blusų lervos, panašios į plonas, sunkiai matomas kirmėles, kurios subrendusios susisuka į lėliukės kokoną. Iš jo po savaitės išlenda suaugusi blusa. Jei aplinkoje staiga nelieka maitintojų – žmonių ar gyvūnų – kokonai ramybės stadijoje gali išgulėti beveik metus. Tačiau pajutę oro virpesius ir kvapus, jie aktyvuojasi ir duoda startą suaugusios blusos išlindimui.
Jei namuose yra augintinių, pirmas ir akivaizdžiausias požymis – nuolatinis gyvūno kasymasis. Apžiūrėkite savo augintinio kailį, ypač sprando ir nugaros srityje, aplink kaklą, uodegą ir pilvą, taip pat augintinio guolį. Kiaušinėliai, lervutės ir lėliukės kokonai taip pat randami grindų plyšiuose, tarpuose tarp baldų.
„Blusos atrodo suplotos iš šonų, dėl kieto šarvo yra sunkiai sutraiškomos. Jų kūno forma leidžia joms išvengti suspaudimo ir lengvai judėti tarp gyvūno kailio arba plunksnų, kur jos praleidžia nemenką laiko dalį. Įkandimo žymės dažniausiai atsiranda dienos metu. Odą nusėja maži, tamsūs, aplink paraudę taškeliai. Blusos paprastai kanda kelis kartus į tą pačią vietą, todėl įkandimai atrodo kaip mažų, raudonų iškilimų grupelė arba linija. Įkandimo vieta šiek tiek patinsta, paraudimas būna apie 1 cm skersmens ir paprastai nedidėja. Blusos įkandimas jaučiamas iškart, o žmogui kanda dažniau į kūno dalį: kojų ir kulkšnių srityse, juosmenyje, kirkšnyse ir kitose panašiose vietose“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Juodi, smulkūs, į kavos tirščius panašūs grūdeliai, rasti gyvūno kailyje arba guolyje, iš tikrųjų yra blusų išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo. Todėl, kai tos išmatos sudrėksta, pavyzdžiui, užtiškus vandeniui, jos ištirpsta ir nudažo paviršių raudonai arba rudai. Tai indikuoja, kad gyvūnas yra apkrėstas blusomis, net jei nematomi patys parazitai.
Blusos – pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai
Blusos perneša įvairias bakterijas – infekcinių ligų sukėlėjus, todėl jų įkandimai potencialiai pavojingi ir gyvūnams, ir žmonėms.
„Nors blusų įkandimai dažnai sukelia tik odos niežulį ar alergiją, jos taip pat gali pernešti ligas: tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Vieni iš dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių blusų pernešamų parazitų yra kaspinuočiai – kaspinuočių lervos vystosi blusos organizme, o gyvūnui prarijus užkrėstą blusą, kaspinuotis patenka į žarnyną. Žmonėms blusos gali sukelti alergines reakcijas, o nuolatiniai įkandimai – odos infekcijas dėl kasymosi“, – teigia biologas.
Kaip atsikratyti blusų namuose?
Atsikratyti blusų reikia kompleksiškai. Augintinių šeimininkai pirmiausia turėtų juos nedelsdami išmaudyti ir pradėti gydyti blusas naikinančiomis veterinarinėmis priemonėmis, vėliau naudoti antkaklius, šampūnus nuo blusų ir nuolat juos šukuoti.
Atsiradus blusoms, namus, net baldus ir įvairius plyšius reikia kruopščiai išsiurbti, ypač tas vietas, kuriose augintiniai praleidžia didžiąją laiko dalį, po siurbimo dulkių maišelį įdėti į sandarų maišą ir išnešti iš namų, kad blusos nepatektų atgal. Labai svarbus yra ir grindų plovimas vandeniu su muilu, nes taip naikinamos blusų lervos.
Svarbu užkirsti kelią į namus patekti benamiams gyvūnams, graužikų naikinimas ir prevencija, apleistų paukščių lizdų šalinimas artimoje aplinkoje – taip pat labai svarbūs veiksniai stabdant blusų išplitimą.
Patariama patalynę, gyvūnų guolius, kilimus, drabužius ir kitus audinius apdoroti karštesniu kaip 50 °C vandeniu, jei yra galimybės juos išdžiovinti džiovyklėje.
Pasak kenkėjų kontrolės eksperto, šios paprastos priemonės gali padėti apsisaugoti nuo blusų ir perspėja, kad net viena apvaisinta blusa gali padaryti didelę žalą.
Pastebėjus pirmuosius blusų požymius ir norint efektyvaus rezultato, verta nedelsiant kreiptis į profesionalus, kurie išmano blusų biologiją ir naudoja profesionalias priemones, naikinančias ne tik suaugusias blusas, bet ir lervas bei kiaušinėlius.
Parengta pagal „Dezinfos“ pranešimą
