Nors vasara baigėsi, parkuose, miškuose bei miestų gatvėse vis dar gausu dviračių entuziastų. Visgi šiltojo meto pabaiga pažeria nemažai netikėtų grėsmių aktyvaus laisvalaikio gerbėjams. Dviračio vagystė – ne vienintelis pavojus, mat permainingi orai, šlapi keliai, prastėjantis matomumas ir netikėti techniniai gedimai vis dažniau tampa nelaimių priežastimis.
Pasak draudimo bendrovės BTA draudimo produkto vadovo Ramūno Juso, net ir patyrusiam dviratininkui užtenka vieno slystelėjimo ant šlapių lapų ar staigesnio stabdymo, kad kelionė baigtųsi ne tik mėlynėmis, bet ir rimtesnėmis traumomis ar sugadinta technika.
„Kalbant apie dviratininkų patirtus nuostolius, žmonės dažniausiai pagalvoja apie dviračio vagystę, tačiau tai tik viena iš galimų problemų. Galima nukristi, susižaloti, net prasiskelti galvą, o kartu ir pamatyti, jog nepataisomai buvo sugadintas dviratis ar net apgadintas šalia stovėjęs automobilis. Tokiais atvejais žala būna daug didesnė nei tik dingęs dviratis“, – sako R. Jusas.
Nemalonumus sukuria ne tik vagišiai
Pasak dviračių, jų detalių ir aksesuarų parduotuvės „Ponas Dviratis“ vadovo Igno Lasausko, Lietuvoje dažniausiai dviratininkai susiduria su pradurtomis padangomis, išsireguliavusiomis pavaromis, stabdžiais ar kreivais ratlankiais.
„Kartais tai tiesiog atsitiktinumas, tačiau neretai prie gedimų prisideda ir prasta priežiūra – per mažas slėgis padangose ar nusidėvėjęs protektorius. Netikėtai sprogusi padanga ar sugedę stabdžiai gali sukelti pavojingą situaciją, todėl dviratį prižiūrėti būtina ne tik dėl komforto, bet ir dėl saugumo“, – tvirtina I. Lasauskas.
Pasak BTA draudimo produkto vadovo, net ir techniškai tvarkingas dviratis negarantuoja saugios kelionės. Tokiais atvejais pasekmės gali būti skaudžios – ne tik patiriamos traumos, bet ir brangus dviračio remontas ar net kitiems padarytos žalos atlyginimas.
Dėl šios priežasties vis daugiau aktyvaus laisvalaikio mėgėjų renkasi papildomą apsaugą, kuri padeda pasirūpinti tiek savo sveikata, tiek turtu.
„Mūsų siūlomas aktyvaus laisvalaikio draudimas apima platų spektrą – dviračius, paspirtukus, irklentes, slides, pačiūžas ir kt. Draudžiama ne tik asmens sveikata, bet ir įranga, taip pat kitų įvykio metu apgadintas turtas. Tai padeda užtikrinti saugumą tiek dviratininkams, tiek visiems aktyvaus laisvalaikio mėgėjams“, – akcentuoja R. Jusas.
Sužalojimai gali būti itin rimti
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Zigmas Juzumas sako, kad su žmonėmis, nukentėjusiais per incidentus su dviračiais, tenka susidurti dažnai.
„Dažniausiai pasitaiko galvos sužalojimai, ypač, jei nedėvimas šalmas, rankų ir kojų lūžiai, sumušimai, odos nubrozdinimas, riešo, peties ar kelio sužeidimai. Taip pat neišvengiama ir stuburo bei dubens sužalojimų. Rimčiausios pasitaikančios traumos – galvos smegenų sužalojimai, pavyzdžiui, smegenų sutrenkimai ar kraujosruvos, taip pat stuburo ir kaklo traumos, daugybiniai lūžiai bei vidaus organų pažeidimai. Tokios nelaimės gali būti pavojingos gyvybei ir reikalauja skubios operacijos ar net intensyvios terapijos“, – pabrėžia Z. Juzumas.
Jo teigimu, dažniausiai į ligoninę žmonės atvyksta po eismo įvykių su automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis, kritimų dėl prasto kelio paviršiaus ar kliūčių, susidūrimų su kitais dviratininkais ar pėsčiaisiais bei techninių dviračių gedimų, pavyzdžiui, stabdžių ar vairo sistemos problemų.
„Siekiant sumažinti sužalojimų riziką, būtina pasirūpinti savo saugumu. Tai reiškia, visada dėvėti dviratininko šalmą, naudoti apsaugas keliams, alkūnėms bei pirštines. Taip pat nepamiršti pasirūpinti dviračio technine būkle – stabdžiais, padangomis ar žibintais, laikytis kelių eismo taisyklių, pasirūpinti gerai matoma apranga, ypač tamsiuoju paros metu bei atkreipti dėmesį į oro sąlygas bei kelio dangą“, – tvirtina gydytojas ortopedas-traumatologas.
Parengta pagal BTA pranešimą
