Pavojus susidurti su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu yra kiekvienu metu laiku, tačiau keli mėnesiai pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Vien praėjusią savaitę iš 385 policijos registruotų eismo įvykių net 30 procentų (115 įvykių) buvo susidūrimai su gyvūnais. Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad jau gegužės mėnesį tokių eismo įvykių tikimybė šoktelės beveik du kartus. Didžiausią pavojų eismui paskutinį pavasario mėnesį lems išaugęs stirnų judrumas.
„Nepaisant to, kad vis daugiau miškų nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskiriami tvoromis, vairuotojams atsipalaiduoti nereikėtų – nei važiuojant šalia miško ir laukų, nei keliaujant mieste. Ypatingai atidūs vairuotojai turėtų būti tamsiuoju paros metu ir mažesnio intensyvumo regioniniuose keliuose. Gyvūnai į kelią netikėtai gali išbėgti bet kurioje vietovėje ir jų elgesys bus kur kas sunkiau prognozuojamas nei eismo dalyvių, todėl natūralu, kad jie sukelia reikšmingą eismo įvykių dalį, ypač – migracijos metu“, – sako Andrius Gasparavičius, BTA transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju, jei gatvę kerta vienas žvėris, netrukus išbėgti gali ir kitas. Todėl net išvengus susidūrimo su žvėrimi nederėtų iš karto didinti greičio.
2021 m. Kelių policijos tarnybos statistiniai duomenys rodo, kad užpernai kiekvieną mėnesį eismo įvykių, kuriuose transporto priemonės susidūrė su gyvūnais, įvykdavo apie 350, tačiau gegužės mėnesį buvo stebimas šuolis iki 536 susidūrimų. Reikšmingas susidūrimų su gyvūnais rizikos šuolis stebimas ir metų pabaigoje.
Policijos duomenimis, dažniausiai susidūrimai įvyksta su smulkiais gyvūnais (šunimis, kiškiais, bebrais, barsukais, lapėmis ir kt.), ir su stambesniais (šernais, stirnomis, danieliais, elniais, briedžiais). Pasitaiko ir ganėtinai neįprastų įvykių – pavyzdžiui, susidūrimų su antimis.
Stirnos juda
Vilniaus universiteto profesorius, žinduolių ekologijos ekspertas Alius Ulevičius paaiškina, kad pavasarinį gyvūnų susidūrimų su automobiliais piką labiausiai didina išaugęs stirnų judrumas, kurį lemia du veiksniai.
„Vaikingos stirnų patelės pavasarį renkasi nuošalesnes vietas. Paprastai jos yra jungiamoji stirnų bandų jėga, todėl joms pasitraukus suyra struktūra grupių, prie kurių jungiasi kiti, jaunesni individai. Kai patelės pradeda šalintis, jaunos stirnos ir stirninai patiria stresą, ieško naujų vietų ir neretai patenka po ratais“, – aiškina profesorius.
Kita priežastis, prof. A. Ulevičiaus teigimu, yra teritorijų persidalinimas tarp patinų. Pavasarį pradeda valytis stirninų ragai, jie dėl teritorijų kovoja tarpusavyje. Kovų pralaimėtojai priversti trauktis ir ieškoti sau naujos vietos, todėl išeina į kelius ir kelia pavojų eismui.
„Vertinant visos šalies mastu, susidūrimai su gyvūnais tikriausiai neturi reikšmingo poveikio gyvūnų populiacijos dydžiui. Tačiau lokalus poveikis tam tikrose vietose – ten, kur susidūrimų daugiausiai – gali būti reikšmingas“, – pasakoja profesorius.
Nuostolingiausi įvykiai
BTA duomenys patvirtina, kad dažniausiai susidūrimai įvyksta su stirnomis. Ypač – gegužės mėnesį, kuomet jos yra absoliučios daugumos susidūrimų su gyvūnais kaltininkės.
Įvykiai, kurių žala yra skaičiuojama šimtais eurų, susidūrimo su gyvūnais atveju yra retenybė – paprastai draudimo išmokamos sumos siekia kelis tūkstančius eurų. Prabangiems automobiliams ir vilkikams padaroma žala įprastai būna didesnė. Pavyzdžiui, pernai gegužę automobilis „Land Rover“ dėl susidūrimo su stirna patyrė didesnę nei 10 tūkst. eurų žalą.
Tam tikrais atvejais dideli nuotoliai patiriami ne susidūrus su gyvūnu, o atvirkščiai – bandant susidūrimo išvengti.
Pavyzdžiui, užpernai birželį vilkiko DAF vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, susuko transporto priemonės vairą ir vertėsi. Žala vilkikui ir priekabai įvertinta daugiau nei 43 tūkst. eurų.
Praėjusių metų balandžio pabaigoje susidūrimo su gyvūnų vengęs vairuotojas nukreipė automobilį į pakelės griovį. Dėl to automobilis lūžo pusiau. Draudimo bendrovė jį pripažino neremontuojamu ir skyrė daugiau nei 32 tūkst. eurų žalos atlyginimo išmoką.
Reikia ir vairuotojų, ir valdžios dėmesio
Prof. A. Ulevičius vairuotojus ragina neignoruoti įspėjamųjų kelio ženklų, nurodančių tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.
„Svarbiausia – saugus greitis ir atidumas. Vairuotojams reikėtų atidžiai stebėti šalikeles, ypač pavakarę, sutemose, tuose ruožuose, kur pastatyti susidūrimo su gyvūnais riziką nurodantys ženklai. Nereikia lėkti didesniu nei 100 km/h greičiu – 90 km/h greitis dar leidžia sureaguoti į grėsmes, o stirnos į kelią iššokti gali labai greitai“, – sako žinduolių ekologijos ekspertas.
Pasak BTA eksperto A. Gasparavičiaus, susidūrus su smulkiais gyvūnais žmonės nukenčia santykinai retai, dažniausiai apgadinamos transporto priemonės – sudaužomi žibintai, apgadinami bamperiai.
„Kur kas skaudesni gali būti susidūrimai su stambiaisiais gyvūnais. Be žalos automobiliui – bamperiui, variklio dangčiui, priekiniam stiklui bei stogui – išauga ir žmonių traumų ar net mirtinų eismo įvykių tikimybė. Pavyzdžiui, suaugusio briedžio svoris gali siekti ir 500-700 kilogramų, o tai prilygsta susidūrimui su „Smart“ automobiliu“, – sako A. Gasparavičius.
Prof. A. Ulevičius viliasi, kad prie gyvūnų ir žmonių gyvybių saugojimo daugiau prisidės ir valdžios institucijos, atsakingos už kelių infrastruktūros sprendimus.
„Kelių atitvėrimai daromi, rekonstruojant kelius atsižvelgiama į policijos duomenis apie vietas, kur dažniausiai susiduriama su gyvūnais. Gyvūnų migracijos tuneliai taip pat daromi, tačiau rečiau. Viskas kainuoja. Tačiau žvelgiant į Europą, į kitų šalių kelių tinklų kokybę, manau, mūsų valdžia turėtų aiškiau įsivertinti, kad infrastruktūra, sauganti nuo susidūrimų su gyvūnais – ne tik gyvūnų apsauga. Tai yra priemonės, kurios apsaugo žmonių turtą, jų gyvybes. O žmonių gyvybių praradimas valstybei taip pat kainuoja“, – teigia mokslininkas.
