Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir žinių partneriu 15min.lt kviečia pradėti dar vieną neformalių istorijos studijų laiką.
2025–2026 m. paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ atsigręžia į žmones – į jų likimus ir pasirinkimus, kurie ne tik kūrė savo epochą, bet ir iki šiol formuoja mūsų istorinę atmintį.
Sezono tema – „Naujai perskaitytos asmenybės“. Visi kviečiami nemokamai stebėti žinovų paskaitas LNM Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilniuje).
Istorijos ašis – asmenybės
Istorijos žinovai kvies pažvelgti į asmenybes, kurios priklausė skirtingiems laikotarpiams ir socialiniams sluoksniams – nuo valdovų ir diplomatų iki mokytojų, partizanų ar menininkų.
Pasakojimai leis suprasti, kaip individualūs pasirinkimai formavo epochas, o žmonių biografijos tapo įrankiu istorijai suvokti.
Pasak paskaitų ciklo vedėjo, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekano dr. Norberto Černiausko, ši kryptis pasirinkta neatsitiktinai: „2025–2026 m. paskaitų cikle kalbėsime apie naujai perskaitytas įvairių žmonių biografijas.
Būtent kalbėdami apie konkrečius žmones galime užčiuopti tikrąjį laiko bėgimą, jo dramatiškumą ir išskirtinumą. Šimtu procentų suvokti žmogaus gyvenimo pasirinkimus bei mąstymo vingius – užduotis begalinė ir tikriausiai neįgyvendinama.
Be to, argi lengva būtų gyventi pasaulyje, kuriame egzistuotų suprasti ir atskleisti žmogaus veikimo, galvojimo, gerumo ar piktadarybių darymo principai?
Žmogaus išskirtinuas yra daug įdomesnis nei schematiški procesai ir dėsniai, kuriuose žmonės atlieka tik jiems priskirtus laiko sraigtelių vaidmenis. Istorija ir istorijos yra apie žmones, nes tik jie patiria laiko tėkmę, rašo ir pasakoja apie praeitį… užmiršta“, – šio laiko temą pristato vienas iš projekto rengėjų dr. N. Černiauskas.
Veiklą atidarys VU rektorius
Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas.
Šiuo bendru projektu muziejininkai į dienos šviesą iškelia tuos eksponatus, kurie dažnai nesulaukia pakankamai dėmesio ar savo lankytojo, o istorikai nustebina temomis, nugulusiomis istorijos paraštėse.
Visi kviečiami paskaitose dalyvauti gyvai LNM Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilniuje) arba stebėti paskaitų įrašus, kurie bus viešinami portale 15min.lt bei Lietuvos nacionalinio muziejaus „YouTube“ kanale.
Pirmąją paskaitą rugsėjo 25 d. 18 val. skaitys Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Ji bus skirta vienam ryškiausių Lietuvos istorijos veikėjų – Vytautui Didžiajam, kurio vardas simbolizuoja tiek valstybės galybę, tiek neišsipildžiusių lūkesčių kartėlį.
Renginio metu vyresnysis LNM numizmatikos rinkinio kuratorius Eduardas Remekas (Remec) pristatys išskirtinę XV a. pr. Vytauto monetą.
2025–2026 m. veiklos laiko dienotvarkė
2025 m. rugsėjo 25 d. 18 val. prof. dr. Rimvydo Petrausko paskaita „Vytautas Aleksandras: valdovas istorinių transformacijų akivaizdoje“.
2025 m. spalio 9 d. 18 val. dr. Monikos Šipelytės paskaita „Princesės Gabrielės Radvilaitės veikla Ženevoje ir Lietuvoje“.
2025 m. spalio 23 d. 18 val. dr. Lauryno Kurilos paskaita „Taurapilio kunigaikštis ir jo palyda – Tautų kraustymosi laikotarpio klajūnai?“.
2025 m. lapkričio 6 d. 18 val. asist. dr. Mariaus Ėmužio paskaita „„Mums reikia pasiekti, kad Maironis irgi tarnautų mums“. Ar Antanas Sniečkus buvo nacionalkomunistas?“.
2025 m. lapkričio 20 d. 18 val. dokt. Enrikos Kripienės paskaita „Partizanas Juozas Šibaila“.
2025 m. gruodžio 4 d. 18 val. prof. dr. (HP) Albino Kuncevičiaus paskaita „Trys Lietuvos archeologijos grandai ir jų indėlis tiriant Vilnių“.
2026 m. sausio 15 d. 18 val. Severijos Subačiūtės paskaita apie Balį Gajauską.
2026 m. sausio 29 d. 18 val. Augustės Burinskaitės paskaita „Tarpukario paukštytė – Halina Kairiūkštytė“.
2026 m. vasario 12 d. 18 val. prof. dr. Arūno Streikaus paskaita „Mykolas Sopočka“.
2026 m. vasario 26 d. 18 val. Emilijos Jasiulevičiūtės paskaita „Išraiškos šokio ritmu: Danutės Nasvytytės istorija“.
2026 m. kovo 12 d. 18 val. m. d. dr. Ingos Leonavičiūtės paskaita „Tauro g. 10: gyventojų kolektyvinė biografija“.
2026 m. kovo 26 d. 18 val. doc. dr. Aurelijaus Giedos paskaita „Augustinas Voldemaras“.
2026 m. balandžio 9 d. 18 val. Emilijos Blockutės paskaita „Dialoge su Vakarais: Alfonso Nykos-Niliūno atvejis“.
2026 m. balandžio 23 d. 18 val. asist. dr. Antano Terlecko paskaita „Rezistento Antano Terlecko (auto)biografinis pasakojimas: Cezario, Napoleono ir Čerčilio (Churchill) mokykla?“.
Kaip ir nieko problemiško Lietuvos istorijoje atskleista nėra. Taigi, ar ne Lenkijos istorijai buvo dirbama per tuos Laisvos Lietuvos 35 metus… Štai netgi apie Vytautą nieko naujo visuomenė neišgirdo.
“Taigi taigi kaip gi, – atsakytų tituluotieji, – mums gi ant kito šono verstis reikia, nes dar tik 35-eri praėjo. Rytoj, gi, gal karūnuotojo Aleksandro Kazimiero Jogailaičio, kuriam Ramybės parke Kaune paminklas stovi, kalba reikės kalbėti. Ko gi čia vargti dėl Vytauto, kuris buvo h = 10 m Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos aukure, stovėjusiame ant tų pačių pamatų, kur dabar Katedra sostinėj stovi?”.
Temų pasirinkimas atrodo kaip paviršutiniškas įdomybių ieškojimas, vengiant rimtų klausimų.
paskaityčiau aš apie MEZOLITO BALTUS su visa chronologizacija. Naujas tekstas apie Mezolito Baltų tikėjimus, apeigas, kultą alkas.lt redakcijoje nuo rugpjūčio 22 d, Turėtų pasirodyti kažkada. Rašau ir MEZOLITO BALTAI III dalį – chronologizavimą pagal baskų kalbos atspindžius. Sunki tema
Norėtųsi išgirsti naujausių tyribėjinų pasiekimus.
Kada išvysime ir skaitysime straipsnį MEZOLITO BALTAI II? Dėkojame
Artimiausiu laiko, gal net rytoj 2025-09-19 d.