Lietuva ir Uzbekistanas užmezgė diplomatinius santykius 1992 m. 1995 m., per pirmojo Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo valstybinį vizitą Lietuvoje, buvo pasirašytas prekybos susitarimas, kuris padėjo plėsti prekybos apyvartą tarp dviejų šalių.
Per pastaruosius tris dešimtmečius abi valstybės palaikė draugiškus dvišalius ryšius, bendradarbiavo prekybos, turizmo ir švietimo srityse. Vis dėlto šioje partnerystėje išlieka daug neišnaudotų galimybių. Šiuo straipsniu siekiama atkreipti dėmesį į jas, aptariant dabartinius Lietuvos ir Uzbekistano santykius.
Tiek Lietuva, tiek Uzbekistanas yra Jungtinių Tautų ir ESBO narės, turinčios strategiškai svarbias geografines padėtis. Lietuva laikoma tranzito mazgu ir prekybos jungtimi, jungiančia Vakarų Europą su Rytų regionais. Panašiai Uzbekistanas yra svarbus taškas, jungiantis Aziją su Europa. Šios strateginės vietos atskleidžia abiejų šalių reikšmę pasaulinėje prekyboje ir saugumo užtikrinime.
Abi valstybės turi daug erdvės įvairiapusiam bendradarbiavimui – nuo prekybos ir saugumo iki žmonių mobilumo. Viena akivaizdžiausių sričių – darbo migracija. Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje dirba beveik dešimt tūkstančių uzbekų. Uzbekistanas, turintis beveik 40 mln. gyventojų, disponuoja didele jaunos darbo jėgos pasiūla, todėl darbo migracijos susitarimai tarp šalių yra natūralus bendradarbiavimo žingsnis.
Švietimas – dar viena kryptis, kurioje bendradarbiavimas stiprėja. Nors tikslaus uzbekų studentų skaičiaus Lietuvoje nėra, pastebima, kad pastaraisiais metais jis nuolat didėja. Lietuvos aukštosios mokyklos, vertinamos tarptautiniu mastu, pritraukia uzbekų jaunimą kaip kelią į Europos ir pasaulinę darbo rinką. Tuo tarpu Uzbekistanas yra tarp pirmaujančių pasaulio šalių pagal tarptautinių studentų skaičių, kas rodo didelį užsienio studijų poreikį. Tai sudaro palankias sąlygas abipusiam akademiniam bendradarbiavimui.
Turizmas – dar viena perspektyvi sritis. Pastaraisiais metais Uzbekistano turizmas sparčiai vystosi – 2024 m. šalyje apsilankė daugiau nei 10 mln. užsienio turistų. Šalis, esanti istorinėje Šilko kelio kryžkelėje, pasižymi senaisiais miestais, įspūdinga architektūra, turtinga kultūra ir virtuve. Tai daro Uzbekistaną patraukliu maršrutu ir Lietuvos keliautojams. Be to, auga ir uzbekų išvykstamasis turizmas – 2025 m. pirmąjį pusmetį įvyko daugiau nei 4 mln. kelionių į užsienį. Tad turizmo mainai tarp Lietuvos ir Uzbekistano turi daug neišnaudotų galimybių.
Uzbekistanas šiuo metu įgyvendina reformas, kuriomis siekiama palankesnės aplinkos investicijoms. Pagrindinės sritys – atsinaujinanti energetika, infrastruktūra, žemės ūkis, kūrybinė ir skaitmeninė ekonomika. Per pastaruosius aštuonerius metus šalis pritraukė daugiau nei 113 mlrd. JAV dolerių užsienio investicijų. Tai rodo pasitikėjimą reformomis ir augančią patrauklumą. Lietuva, turinti dinamišką ekonomiką ir strateginę vietą ES, taip pat galėtų tapti patrauklia kryptimi Uzbekistano verslui, siekiančiam plėsti veiklą Europoje.
Lietuva per pastaruosius metus padarė didelę pažangą pereinant prie žaliosios ekonomikos ir plėtodama atsinaujinančiosios energijos projektus. Tai suteikia galimybių bendradarbiauti su Uzbekistanu tvaraus vystymosi srityje – nuo energijos vartojimo efektyvumo iki žaliųjų technologijų ir ekologinio miesto planavimo.
Abiejų šalių kultūrinis paveldas ir tradicijos – dar vienas ryšio stiprinimo šaltinis. Lietuva garsėja muzika, menu ir dizainu, o Uzbekistanas – amatais, architektūra ir scenos menais. Bendri kultūriniai renginiai, festivaliai ar parodos galėtų sustiprinti tautų tarpusavio supratimą ir draugystę.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos ir Uzbekistano santykiai jau turi tvirtą pagrindą, tačiau galimybių jų plėtrai dar gausu. Stiprindamos bendradarbiavimą prekybos, švietimo, turizmo, kultūros ir tvarios plėtros srityse abi šalys ne tik priartėtų viena prie kitos, bet ir prisidėtų prie labiau integruoto bei dinamiško Eurazijos regiono kūrimo.
Autorius yra nepriklausomas žurnalistas ir tyrėjas iš Uzbekistano, šiuo metu studijuojantis ekonomiką Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Latvijoje