Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 31 d. vakare pranešė, kad sulaikytas įtariamasis buvusio Aukščiausiosios Rados pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudyme.
„Vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka ir Saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas ką tik pranešė apie įtariamojo Andrijaus Parubijaus nužudyme sulaikymą. Tęsiami būtini ikiteisminiai veiksmai. Pavedžiau visuomenei pateikti turimą informaciją. Dėkoju teisėsaugai už operatyvų ir darnų darbą. Visos šio kraupaus nusikaltimo aplinkybės turi būti išaiškintos“, – parašė Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
Daugiau detalių jis nepateikė.
Naujausia informacija
Rugsėjo 1 d. prezidentas V. Zelenskis patvirtino, kad įtariamasis davė pirmuosius parodymus. Pasak jo, teisėsauga ir prokuratūra dirba visą parą, siekdamos nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes. „Dėkoju kiekvienam, kas prisidėjo prie šio darbo“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka pridūrė, jog daugiau detalių kol kas neatskleidžiama. „Galiu pasakyti tik tiek, kad nusikaltimas buvo kruopščiai paruoštas: buvo tiriamas žuvusiojo judėjimo grafikas, numatytas maršrutas, suplanuotas pabėgimas“, – teigė jis.
Pasak ministro, įtariamasis buvo sulaikytas Chmelnickio srityje, o tyrimas vyko asmeniškai prezidento kontrolėje.
Parubijaus nužudymo aplinkybės
Rugpjūčio 30 d. apie vidurdienį į Lvovą atskubėjęs greitosios pagalbos ekipažas rado sunkiai sužeistą Andrijų Parubijų. 54 metų politikas mirė dar iki medikų atvykimo. Pranešta, kad į jį šauta kelis kartus. Įtariamasis užpuolikas iš įvykio vietos pabėgo, mieste buvo paskelbta speciali operacija „Sirena“.
Pasak liudininkų, nuaidėjo ne mažiau kaip trys šūviai, o vietoje rasta net septynios tūteles. Policijos duomenimis, žudikas buvo persirengęs kurjeriu ir nešėsi geltoną „Glovo“ firmos kuprinę. Stebėjimo kamerų įrašai rodo, kad jis sekė Parubijų iki lemtingos akimirkos:
Nužudymas įvyko Efrėmovo gatvėje, netoli centro. Į įvykio vietą atvyko kolegos iš „Europos solidarumo“ frakcijos – Olegas Siniutka, Mykola Kniažyckis ir Mykola Velyčkovyčius. Iki vėlaus vakaro ten dirbo tyrėjai, kinologai, buvo apklausiami liudininkai.
Šį nusikaltimą Ukrainos politikai ir apžvalgininkai vadina didžiule netektimi šalies visuomenei ir rimtu iššūkiu saugumui.
Andrijaus Parubijaus politinė biografija

Andrijus Parubijus buvo gimęs ir užaugęs Lvove. Pagal išsilavinimą – archeologas, jaunystėje aktyviai veikė nacionalistiniame judėjime, organizavo jaunimo patriotinius stovyklas, buvo renkamas į miesto ir srities tarybas.
Į didžiąją politiką jis įsiveržė Oranžinės revoliucijos metu 2004-aisiais, kai tapo Ukrainos namų (buvusio Lenino muziejaus) Kijeve komendantu – vienu iš opozicijos centrų. 2013–2014 m. jis buvo vienas pagrindinių Euromaidano vadų ir savisaugos būrių koordinatorius. Tuomet gavo keletą rimtų sužeidimų per susirėmimus su „Berkut“ pajėgomis.
Po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo Parubijus tapo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi. Jis vadovavo posėdžiui, kuriame buvo priimtas sprendimas pradėti Antiteroristinę operaciją Donbase po Krymo aneksijos.
Vėliau jis buvo pirmasis Rados pirmininko pavaduotojas, o 2016–2019 m. – Aukščiausiosios Rados pirmininkas. 2019 m. į parlamentą grįžo kaip Petro Porošenkos partijos „Europos solidarumas“ sąrašo antrasis numeris.
Politiniame gyvenime Parubijus išsiskyrė kaip vienas atkakliausių ukrainiečių kalbos gynėjų. Jis rėmė įstatymus, plečiančius ukrainiečių kalbos vartojimą, nepaisydamas pasipriešinimo. Aktyviai siekė antikorupcinių institucijų sukūrimo, bendravo šiuo klausimu su Vakarų politikais. Buvo vienas nuosekliausių Ukrainos nepriklausomybės, antirusiškos krypties ir provakarietiškos vizijos gynėjų.
Po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos jis prisijungė prie teritorinės gynybos Kijeve, o vėliau dirbo parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Pats sakydavo, kad šiuo metu Ukrainoje tėra dvi partijos – „pro-ukrainietiška ir anti-ukrainietiška“, ir jis pasirinko būti tik pirmosios dalimi.
Politinė figūra, pavojinga Maskvai
Parubijus buvo laikomas viena iš ryškiausių Euromaidano simbolinių figūrų, ne kartą per savo karjerą aktyviai priešinosi prorusiškiems projektams. 2010 m. jis bandė sužlugdyti „Charkovo susitarimus“, leidusius Rusijos laivynui likti Kryme, – Rados salėje tuomet net metė dūminę granatą. Vėliau prisidėjo prie Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios nepriklausomybės (tomoso) gavimo.
Todėl, pasak jo bendražygių, nužudymo pėdsakai gali vesti į Maskvą: „Ukrainoje nebuvo jėgų, kurioms jis būtų buvęs pavojingas, bet Rusijai jis buvo nuoseklus priešas“.
Parubijaus žūtis įvyko praėjus vos parai po dar vienos masinės Rusijos oro atakos prieš Ukrainos miestus. Tai sustiprino įtarimus, kad šis nusikaltimas galėjo būti sąmoningai suplanuotas siekiant demoralizuoti Ukrainą.
Parengta pagal prezidento V. Zelenskio pranešimą, BBC, Ukrainos žiniasklaida
Beje, nužudytas žymus Ukrainos politikas Andrius Parubijus pagal pavardę gali būti laikomas Lietuvos karaliaus Mindaugo pasiuntinio prie Romos popiežiaus PARIBAUS DE NERO palikuonimi. Popiežiaus istoriniai šaltiniai apibūdina jį buvus labai aukšto išsilavinimo vyrą. Šią giminystės prielaidą netiesiogiai patvirtintų dar ir tokios aplinkybės, t.y. tai, kad A. Parubijus yra kilęs iš Lvivo bei istoriniai karaliaus Mindaugo giminystę su tuometinės Volynės valdovais liudijantys faktai.
Užuojauta Ukrainai netekus didelio vyro, gaila ir Europai, Lietuvai netekus jo.
” Užuojauta Ukrainai netekus didelio vyro, gaila ir Europai, Lietuvai netekus jo. ” Turit omenyje, jog jis 1991 įkūrė Ukrainos nacional-socialistų partiją ? Tikrai Europai ir Lietuvai dėl to jo gaila ? Briuseliui turbūt labiausia…
1991 m. jis kartu su Olehu Tyahnyboku įkūrė Ukrainos socialinę-nacionalinę partiją (SNPU) . [ 15 ] [ 14 ] Partija derino radikalų nacionalizmą su neonacistiniais bruožais ir simboliais, įskaitant savo pavadinimą ir į Vilko angelą panašų ženklą. [ 16 ] [ 15 ] [ 17 ] Pasak „The Jewish Chronicle“ , partija apribojo narystę etniniais ukrainiečiais ir buvo paremta Hitlerio fašistine ideologija.
Būdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi, Parubijus rėmė operaciją prieš prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. [ 36 ] 2014 m. gegužės mėn. Briuselyje vykusiame Ukrainos ir NATO darbo grupės susitikime Parubijus paprašė, kad NATO ekspertai atvyktų į Ukrainą ir padėtų planuoti Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus reformą. [ 37 ] Jis rėmė Maidano kovotojų integraciją į reformuotą Nacionalinę gvardiją . [ 10 ]
Parubijus atsistatydino iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų 2014 m. rugpjūčio 7 d. Jis atsisakė nurodyti priežastį, teigdamas: „Manau, kad nepriimtina komentuoti mano atsistatydinimą karo metu“, ir jis „toliau padės frontui, pirmiausia savanorių batalionams“. [ 9 ] Prezidentas Porošenka tą pačią dieną pasirašė dekretą, patvirtinantį Parubijaus atleidimą. [ 38 ] Vėliau Parubijus pripažino, kad atleidimas įvyko dėl skirtingų požiūrių į karo Donbase sprendimą ; Parubijus priešinosi deryboms dėl Minsko protokolo ir manė, kad konfliktas turėtų būti išspręstas jėga.
wikipedia.org/wiki/Andriy_Parubiy
Man tai labai įdomu: kur tas didysis patriotas ir jo pasekėjai buvo, kai po Maidano prasidėjo visiškas Ukrainos išparceliavimas? Vie saudžiams atiteko 300 000 ha derlingiausių žemių su technika, pastatais ir baudžiavnikais. O kur dar visos kitos Vakarų šalys….prasidėjo nacionalinių Karpatų parkų kirtimai ir išvežimai … – kas man iš tos laimės, jei kiti liūdės ?
Дубинский: За что убили Парубия? | Знай Правду:
youtube.com/watch?v=GIdJYipUsqc