Dangų puoš Perseidų meteorų žybsniai
Rugpjūtis – tikras „krentančių žvaigždžių“ mėnuo. Mūsų planeta kasmet šiuo metu kerta Svifto–Tutlio kometos orbitą, o jos paliktos dulkelės, įskriejusios į Žemės atmosferą, sužimba meteorų blyksniais. Kadangi jų keliai danguje regimai susikryžiuoja Persėjo žvaigždyne, srautas vadinamas Perseidais
Perseidai regimi kasmet nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 d. ir dažniausiai pasiekia piką apie rugpjūčio 9–13 d.
Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ šiemet iškris naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d. Įspūdingiausio reginio galima tikėtis po vidurnakčio, kai Perseidai per valandą turėtų pažerti iki 100 gražių meteorų, tačiau šiemet daugelį jų nustelbs dylančio Mėnulio šviesa.
Tad norėdami pasidžiaugti „krentančiomis žvaigždėmis“, po vidurnakčio būkite užmiestyje ir tokioje vietoje, kurios neapšviečia Mėnulis.
Perseidų metorų srautą galima stebėti ir internetu. Štai keletas tiesioginių transliacijų:
Išryškės Paukščių takas
Ilgėjančios rugpjūčio naktys pamažu sugrąžins mums visą žvaigždynų didybę. Tamsesniame danguje išryškės ir birželį bei liepą vos matomas Paukščių takas – balzganas žvaigždžių kelias, einantis dangaus skliautu nuo horizonto iki horizonto.
Aukštai virš galvos palypėjusiame Lyros žvaigždyne išsiskirs ryškioji Vega. Pietuose iškilusiame Erelyje žibės Altairas. Netoli zenito esančiame Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas.
Ši ryškių žvaigždžių trijulė vadinama Didžiuoju vasaros trikampiu, gerai matyta ir pačiomis šviesiausiomis naktimis, toliau atstovaus dar nepasibaigusią vasarą.
Link vakarų horizonto svirs ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. O neaukštai virš šiaurės rytų horizonto Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela, kiek dešiniau ir aukščiau nuo jos į dangų kops rugpjūčio dangaus pažiba – Persėjo žvaigždynas. Būtent su šio žvaigždyno vardu siejamas meteorų srautas vėl mus pradžiugins garsiais Perseidų meteorų žybsniais.
Ryto danguje – Veneros, Jupiterio ir Merkurijaus parada
Rugpjūčio vakaro padangėje planetas deramai atstovaus tiktai Žuvyse spindintis Saturnas. Tekės jis rytuose po 22 valandos, kas vakarą vis anksčiau pasirodydamas ir spindės danguje bemaž visą naktį. Jo šviesis palaipsniui augs iki +0,7 mag.
Marsas, nors vakarais ir bus dar virš horizonto vakaruose besileidžiančiame Mergelės žvaigždyne, plika akimi bus sunkiai įžiūrimas dėl vakaro žarų. Rugpjūčio 26 d. vakare po Marsu, maždaug 3 laipsnių kampiniu nuotoliu, sušvis jauno Mėnulio pjautuvas.
Užtat rugpjūčio rytais prieš aušrą rytų padangėje galėsime pasigrožėti tikru planetų paradu. Vėžio ir Dvynių žvaigždynuose apie 3 val. pakirdusių akį džiugins Veneros ir Jupiterio pora. Ryškioji Aušrinė šoks apie jai ryškumu nusileidžiantį Jupiterį magišką šokį. Rugpjūčio 11–13-osios paryčiais susiglaudusi su Jupiteriu, vėliau ji ims tolti nuo jo link žemiau iš už šiaurės rytų horizonto tekančiame, Vėžio žvaigždyne spindinčio, Merkurijaus.
Rugpjūčio 19 d. prie šios planetų trijulės prisijungs ir plonas Mėnulio delčiagalio pjautuvas, kuris praslinkęs pro visas tris planetas visiškai sudils rugpjūčio 23 d. Tuomet planetų trijulė ryto danguje švytės, išsidėsčiusi pasviroje į horizontą ekliptikos linijoje ir tolygiai viena nuo kitos nutolusios vienodais atstumais.
Retai pasirodančio Merkurijaus, kaip minėjome, reiks paieškoti rytais iš už šiaurės rytų horizonto tekančiame neryškiame Vėžio žvaigždyne – kiek žemiau ir kairiau Veneros.
