Jau ne vienerius metus šalyje susiduriant su mokytojų trūkumu, Vilniaus universitetas (VU) siekia spręsti problemą ir ugdo šiuos Lietuvai reikalingus žinovus.
Profesinio švietimo studijos
VU Filosofijos fakultete ir Šiaulių akademijoje siūlomos profesinio švietimo studijos šiemet sulaukė didelio susidomėjimo – pirmu numeriu stojančiųjų į tokias studijas skaičius pagrindinio priėmimo metu pasiekė 318 (298 iš jų – į valstybės finansuojamas vietas).
Vienas iš pagrindinių pageidavimų skaičiaus augimo veiksnių – nuo 2025 m. pradėtos vykdyti dvejų metų trukmės, 120 kreditų apimties profesinės švietimo studijų programos.
Šiaulių akademijos švietimo studijų programa
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė 120 kreditų Šiaulių akademijos švietimo studijų programa.
Šios programos valstybės finansuojamas vietas pirmuoju numeriu pasirinko 63 stojantieji: 28 rinkosi matematikos mokomąjį dalyką, 15 – lietuvių kalbą ir literatūrą, 9 – anglų kalbą, 8 – fizinį ugdymą, o 3 – muziką.
Šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta matematikos, lietuvių ir anglų kalbos mokytojų. Du švietimo centrus Vilniuje ir Šiauliuose turintis VU, siekdamas sumažinti šių ir kitų žinovų trūkumą bei prisidėti prie kokybiško jų rengimo, siūlo bakalauro, gretutinių ir profesinių švietimo studijų programas.
Šiemet pagrindinio priėmimo metu į mokyklos švietimą ir švietimo profesines studijas Filosofijos fakultete įstojo 87 būsimieji studentai, o Šiaulių akademijoje į švietimo profesines studijas buvo priimti 92 stojantieji. Dauguma jų švietimo studijas VU renkasi pirmu numeriu.
Pasitikėjimas VU studijų kokybe
Tai – itin geras rezultatas, rodantis pasitikėjimą VU studijų kokybe ir augantį supratimą apie mokytojų poreikį bei besikeičiantį požiūrį į šią specialybę.
„Augantis studentų skaičius švietimo programose atitinka valstybės siekį mažinti pedagogų trūkumą mokyklose. Šios programos pasirinkimas pirmu numeriu rodo kryptingą stojančiųjų apsisprendimą rinktis pedagogo kelią – jie bus labiau motyvuoti ir aktyviau ieškos pedagogo darbo“, – sako VU priėmimo vadovas Artūras Šaltis.
Po antrojo žingsnio į magistrantūros ir profesinio švietimo studijas priimtų studentų skaičius šiemet siekia daugiau nei 1750. Nors papildomas priėmimo laikas dar nesibaigė, būsimų studentų skaičius – jau didesnis nei pernai.
Paklausiausios studijų programos
Be išaugusio susidomėjimo švietimu, paklausiausiomis išlieka šios studijų programos: sveikatos psichologija, klinikinė psichologija, apskaita ir finansų valdymas, verslo procesų valdymas bei finansai ir bankininkystė
VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu.
Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.
Iki rugpjūčio 22 d. 17 val. VU vyksta papildomas priėmimo į antrosios pakopos ir profesines švietimo studijas žingsnis. Stojantieji į magistrantūros studijų programas vis dar gali pretenduoti į laisvas valstybės finansuojamas vietas.
Prašymai studijuoti teikiami VU internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje. Profesinių švietimo studijų studentams gali būti skiriama finansinė parama. Daugiau žinių apie tai rasite čia.
Klausimelis: kas sunaikino Edukologijos universiteta, uzdare Pedagogikos mokslinio tyrimo instituta
VDU atkūrimas – apskritai vertintinas kaip Lietuvos ir lietuvybės, ypač Vilniuje, draskymas. Kur partijų politikos vieša politinė atsakomybė, kodėl nesiimama politinių lyderių veiksmų viešo tyrimo kaip Palucko atveju? Juk tai akivaizdžiai lietuvybei svetimų interesų politika.
Ponas (ia) “Skutas”, po karo okupacinė sovietų valdžia jau buvo išdraskiusi Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, jo didžiąją dalį iškėlusi įVilnių, o likusią suskaidžiusi į du institutus. Matyt, sovietų valdžiai reikėjo sumenkinti ” buržuazinių nacionalistų” Kauną, paverčiant jį ,” pažangiu sovietiniu miestu’. Ar dabar norėtumėt, kad valdžia vėl išdraskytų Vytauto Didžiojo universitetą’, kaip sovietų okupacijos laikais?