Kitais metais bus atnaujinti Lietuvos pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo patarimai pasitelkiant geriausia dviračių infrastruktūra garsėjančių Nyderlandų patirtį.
Susisiekimo ministerijos vienas iš strateginių tikslų – sėkmingai plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, kad žmonėms būtų suteikta laisvė judėti. Vienas iš pirmųjų žingsnių, siekiant pertvarkyti susisiekimo infrastuktūrą miestuose, būtų aiškių pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo rekomendacijų savivaldybėms parengimas.
„Atnaujintos rekomendacijos turi būti efektyvios, pagrįstos realia praktika ir suteikti žmonėms laisvę judėti. Pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai skirtos investicijos turės būti nukreiptos ten, kur reikia, ne tik remiantis nacionaliniu žemėlapiu, bet ir atsižvelgiant į atnaujintus šiuolaikiškus standartus atitinkančius projektavimo principus“, – susitikimo su Nyderlandų susisiekimo ministerijos atstovais Hagoje sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Anot viceministrės, Nyderlandų ekspertai dalyvaus Lietuvos taisyklių rengimo procese, todėl šis vizitas yra didelio plėtros plano ir rengiamo pėsčiųjų ir dviračių takų žemėlapio sudarymo sudedamoji dalis.
„Naujasis Lietuvos dviračių takų plėtros planas skatins kurti vientiso dviračių tinklo sistemas, integruoti jas su geležinkelio, vandens ir kelių transportu į bendrą sistemą, sieks užtikrinti dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą.
Jaučiame didžiulę Europos Komisijos paramą inicijuojamiems procesams. Tikimės, kad tarptautiniai ekspertai padės Lietuvoje plėtoti pasiteisinusią patirtį ir išvengti klaidų“, – atkreipė dėmesį A. Vaiciukevičiūtė.
Susisiekimo ministerija siekia spręsti leistino greičio viršijimo klusimą, įrengti saugią infrastruktūrą, gerinti duomenų rinkimą, užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą miestuose.
Šiuo metu Lietuvoje dar nėra valstybės lygiu patvirtinto dviračių takų specialiojo plano, todėl dviračių takų plėtra vyksta nekoordinuotai, trūksta jungčių tarp nutiestų dviračių takų ruožų, juos projektuojant ir tiesiant ne visada įvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie eina, ypatumai.
Lietuva dalyvauja trejų metų trukmės Europos Sąjungos patirties mainų projekte. Jo metu dvylikos valstybių – Airijos, Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Švedijos – ekspertai dirba kartu dalydamiesi gerąja patirtimi, padėdami vieni kitiems rasti sprendimus, kaip pasiekti panašių rezultatų savo šalyse.
