Šeštadienis, 6 rugsėjo, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

Baltų pėdsakais nuo Galindos iki Gintaro kelio

Gintaras Songaila, www.alkas.lt
2025-07-04 14:51:03
11
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

       

Milžiniškas Liubomės piliakalnis

Įsikūrę su kemperiu stovykloje netoli Liubomia kaimo, išvaikščiojome didelį piliakalnį, kurį lenkų archeologai priskyrė vienai iš penkių „galinsici“ pilių apygardų. Kaip jau rašėme, tai buvo senos galindų kolonijos palei Gintaro kelią ties Moravijos vartais.

Piliakalnis, tiksliau, miesto dydžio įtvirtinimai paliko nepaprastą įspūdį (nuotraukos neatspindi realaus įspūdžio – yra maždaug du aukšti pylimai ir du priešpiliai, o kalvos viduryje aikštelė gali siekti net kvadratinį kilometrą).

Nėra jokio informacinio užrašo ir patogaus privažiavimo, o vietiniai gyventojai šią vietą vadina tiesiog „mišku“, pasakojo kad prie jo yra kažkoks akmuo, ant kurio parašyta, kad čia palaidota kažkokia karalienė. Tačiau jokio tokio akmens mes neradome.

Apeiginė rugiapjūtė Liubomės slėnyje

Ties piliakalniu buvome liudininkai žemdirbystės (rugiapjūtės pradžios) apeigų, kurios panašios į lietuviškas, tačiau dar gyvos. Matėme kaip senoviniu pjautuvu moteris nupjovė pirmuosius pėdus, kuriuos vėliau suriš, palaimins bažnyčioje ir pakabins ant virvės. Vėliau iš jų padarys „karūną“. Su šia „karūna“ vyks procesijos aplink bažnyčią Lubomės kaime.

Po rugiapjūtės bus surenkamas paskutinis pėdas, kuris bus taip pat laiminamas ir bus saugomas iki kitų metų. Senovinį pjautuvą (istorikai tokius vadina „lietuviškais pjautuvais) moteris paveldėjo iš savo mamos ir tolimesnių protėvių). Jį galėtume pavadinti apeiginiu.

Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave

Toliau važiavome apie dvidešimt kilometrų iki Šlionsko Vodzislavo miestelio, kuriame yra puikus nemokamas Aukštutinės Silezijos muziejus. Šiame muziejuje susipažinome ir su archeologine ekspozicija apie Liubomės tvirtovę (datuojama nuo VI a. iki IX a. pradžios). Tvirtovė buvo sunaikinta po karinio įsiveržimo (galimai iš pietų, kur tuo metu įsikūrė ir plėtėsi Didžioji Moravija, pirmoji slaviška valstybė).

Ekspozicijoje matėme vietos gyventojų (galindų) aprangos rekonstrukciją. Apranga buvo aiškiai baltiška – apvali, pasaginė moters sagė su rietais galais tokia pati kaip ir Lietuvoje nuo Antikos laikų.

Strateginė tvirtovės padėtis Moravos vartuose

Fiziografinis tvirtovės žemėlapis atskleidžia, kad ji buvo labai palanki keliui per slėnį kontroliuoti.

Kai buvome ant paties piliakalnio, tai miškas kliudė pamatyti ties Lubome atsiveriantį slėnį (prūs. lubo „slėnis“), tačiau iš nuotraukos padarytos šalia, galite pamatyti atsiveriantį Lubomės kaimo, esančio žemiau, vaizdą.

Tvirtovės dydis ir įtvirtinimų pobūdis šiek tiek primena jotvingių Drogičiną (*Dragutin).      

Opava ir Golensici pėdsakai

Toliau nuvykome į Opavą – kitą Marijampolės dydžio istorinį miestą, bet jau Čekijoje. Šis miestas – kitas realus kandidatas į IX a. Bavarų Geografo paminėtas golensici pilių apygardas. Miesto pavadinimas kilo nuo čia pratekančios upės Opa (silezietiškai – Uopa).

Čekai nežino ką tai reiškia jų kalboje, todėl mokslininkai teigia, jog tai galbūt „keltiškas“ pavadinimas, kadangi keltų toponimikoje atsekami pavadinimai su priesagomis -apa, kurie, kaip ir prūsų apa ar lietuvių upė taip pat reiškia „upė“.

Šias vietas keltai buvo pasiekę, tad tokia hipotezė yra galima (skirtingai nei „keltiška“ toponimika toliau šiaurėje). Palei Čekijos ir Lenkijos pasienį teka Oderio intakas Alšia (vo. Olze, rus. Olše) Opa susidaro iš trijų susiliejančių šakų, todėl Racibužo-Opavos kunigaikštystę vokiečiai vadino Troppau (panašiai, kaip Anykščių krašto Traupis *tri-upis, traupis).

Olomoucas – kryžininkų centras

Toliau keliavome link Olomouco pro miestelį Hradec nad Moravice, vok. Gratz, kurį 1155 m. Vroclavo bulė aiškiai priskyrė golensici apygardoms. Apylinkės labai gražios, važiavome slėniu tarp kalvų iki pat Olomouco, kuris išsikūręs jau ant pietinės Moravos, Dunojaus kairiojo intako, aukštupio. Iš čia, vandenskyroje tarp Oderio ir Vyslos aukštupių bei Dunojaus, tęsėsi Gintaro kelias per Moravijos vartus.

Olomoucas – tai buvo senas arkivyskupijos centras, iš kur pagal popiežiaus bules rinkdavosi kryžininkai į kryžiaus karus prieš Prūsus ir Lietuvą. Tikėjomės pasiekti miestelį Litovel (vok. Littau, *Litovia), jis taip pat įsikūręs ant Moravos aukštupio krantų. Čekai nežino, ką šis pavadinimas reiškia jų kalboje.

Netikėtas sustojimas nepasiekus Litovel 

Tačiau dėl techninių problemų mūsų kelionė čia, dar nepasiekus Lietuvos Čekijoje, kol kas nutrūko. Turėjome grįžti į Olomoucą. 

Skiriama signataro A. Patacko atminimui

1 of 48
- +

1. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

2. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

3. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

4. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

5. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

6. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

7. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

8. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

9. Apeiginė rugiapjūtė | Alkas.lr, J. Vaiškūno nuotr.

10.

11. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

12. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

13. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

14. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

15. Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

16. G. Songaila pasakoja apie galindišką Liubomės piliakalnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

17. Liubomės piliakalnyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

18. Vaizdas nuo Liubomės piliakalnio į slėnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

19. Tolumoje Liubomės piliakalnis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

20. Vaizdas nuo Liubomės piliakalnio į slėnį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

21. Apeiginės varpos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

22. Apeiginės varpos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

23. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

24. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

25. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

26. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

27. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

28. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

29. Silezijos muziejus Šlionsko Vodzislave | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

30. Liubomės piliakalnio miesto maketas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

31. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

32. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

33. Liubomės piliakalnio statiniai miesto makete | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

34. Liubomės piliakalnio miesto maketas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

35.

36. Liubomės piliakalnis rudenį iš oro skrydžio | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

37. Liubomės piliakalnio aprašymas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47. Dirbame jau viešbūtyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

48. Dirbame jau viešbūtyje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  2. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  3. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  4. A. Patackas, A. Sabaliauskas. Dar du nauji Galindų slėpiniai (nuotraukos)
  5. R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  6. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  7. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  8. G. Songaila. Donaldas Trampas: „Aš tikiu V. Putinu“
  9. G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas
  10. A. Patackas. Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
  11. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  12. R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
  13. K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  14. A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai
  15. S. Tumėnas. Kultūros baruose nieko naujo…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Klajūnams says:
    2 mėnesiai ago

    „Kas, jeigu?“. Ar vieną dieną Europoje kalbėsime viena kalba?
    − ziniuradijas.lt/laidos/euranet-plius/kas-jeigu-ar-viena-diena-europoje-kalbesime-viena-kalba?video=1

    „Daugiakalbiškumas yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) teisių chartijoje įtvirtintų principų – Bendrijoje oficialiomis pripažįstamos 24 kalbos, kuriomis piliečiai gali kreiptis į ES institucijas ir sulaukti atsakymo ta pačia kalba. [ … ]
    Vis tik, kalba nėra monolitas. Prieš šimtą metų lietuvių kalba skambėjo kiek kitaip nei šiandien. Keičiantis metams, keičiantis pasauliui, kinta ir kalba – jai įtaką daro ir užsienio kalbos, [ … ] Ar dėl to reikėtų nerimauti? Ar kyla rizika, jog mažiau vartojamos, mažesnių tautų kalbos ilgainiui išnyks? O gal vieną dieną visi kalbėsime viena „pasaulio kalba”?
    Gal jau laikas pasikasyti galvą?

    Atsakyti
    • juras says:
      2 mėnesiai ago

      Lietuviu kalba tiktu jusu pasiulymui ir indoeurpieciu
      renesansui ir grizimui prie savo saknu ir tikrosios savimones !!!!
      Dar ne velu ….

      Atsakyti
      • R says:
        2 mėnesiai ago

        >Juras
        Matote, Jurai, pilietis Rytų Lietuvoj, parašęs knygą apie tai, kad žmogus civilizacija grįžta į ten iš kur ji atėjo, baigia rašyti antrą, kur, tarp kitų reikalų net ir genetika papildytą knygą, kurioje apie žmogų Žemėjė rašo kaip apie gyvūną tarpe kitų gyvūnų, grįžtančių į savo egzistencijos vietą kosmoso eros platybėse. Taip kad, Jurai, neabejoju, kad kartu su savo kalba grįšim prie savo šaknų ir tikrosios savimonės tai jau tikrai !!!

        Atsakyti
  2. P.Skutas says:
    2 mėnesiai ago

    Tas ŽR neturi apie ką kalbėti, tai užveda visokias nesąmones. Joks vyksmas pasaulyje neveda prie vienos kalbos, tik vienas dalykas pasaulyje buvo ir bus vienodas – tai vienoda, kad visi gimsta ir visi miršta.

    Atsakyti
  3. m says:
    2 mėnesiai ago

    Litovele verdamas puikus alus, jo gausite ir Olomouse, nepraleiskite progos atsigaivinti kol automobilį remontuos. O šiaip bravo puikūs – reportažai, labai įdomi tema laukiu tęsinio.

    Atsakyti
  4. juras says:
    2 mėnesiai ago

    Jei galetumete Gintarai aplankyti Kujavija butu idomu suzinoti apie :
    “the mystery of Poland’s Kuyavian Mounds, ancient tombs older than Egyptian pyramids”
    randasi netoli Lomzos 5000 tukst.metu senumo
    neolitiniai akmenu pilkapiai ….

    Atsakyti
    • juras says:
      2 mėnesiai ago

      Gal ne pakeliui …gal nesusije su Galinda….bet butu tikrai idomu Paciu tamstu nuomone :”The most well-preserved clusters of these ancient tombs can be found near Izbica Kujawska, in the archaeological reserves of Wietrzychowice and Sarnowo. “

      Atsakyti
  5. nenustosiu komentuoti says:
    2 mėnesiai ago

    “For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
    Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
    Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
    Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
    ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
    viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …

    Atsakyti
  6. lietuvospatriotas says:
    2 mėnesiai ago

    “For history enthusiasts, archaeology lovers, or anyone intrigued by ancient mysteries, the Kuyavian Mounds are an unmissable destination—a place where the past whispers through the stones, inviting visitors to uncover the secrets of earliest civilizations….”
    Gal Jonas , Gintaras ir co… netures laiko ten nuvaziuoti …tai suprantama…laiko stoka …kiti tikslai …
    Tik isivaizduokite kokie istorijos lobiai slypi Lietuvos ir Getijos ir Brutenijos ir Rutenijos ARTOJE zemeje …ir zinoma Mozuru pelkese …!!!( cia ateities istorikams ! Atsiminkite ! :Mozuru ,vakaru Baltu pelkynai yra dar nesuvoktas archeologinis Lobynas ! toks pat kaip Amazones Dziungles….!!!! ) (daug sapnu ir pranasyciu asmeniskai esu patyres )….
    Bumbliausku ir Avinausku protai net negali isivaizduoti Baltu praeities reiksmes Europos istorijai …taip pat kaip voggieciu , lenktu ,kreiviu ,
    ir kitu kaimynu istorikai kurie net nezino ir nesidomi Baltu kalbomis ….ir ignoruoja …Baltu istorija …
    viliuosi kad entuziastai , istorijos myletojai ir megejai atras istorine tiesa ir sugebes ja irodyti ateity….laukia sunki sudetinga kova …nes sclabenu , vogieciu , maskoviu, kreiviu, lenktu valstybes ir istorikai turi tiksla sunaikinti baltus …ir musu istorija …kokia likimo ironija …jie patys yra baltu kraujo dalis ….ir tai neigia… nors genetika ir DNR tai tik patvirtina …

    Atsakyti
  7. Ar matysim, says:
    2 mėnesiai ago

    iš kur Baltų Gintaro pėdsekiai giedos Tautišką giesmę?
    Būtų smagu.
    🙂
    Svarbu, kad po dienos žygio jiems pakaktų jėgų ant aukščiausio tenykščio piliakalnio užkopti ir balso stiprybės, kad iš tų aukštybių jų balsas Lietuvą pasiektų.
    Tegu taip ir būna 🙂

    Atsakyti
  8. juras says:
    2 mėnesiai ago

    Centrineje Europoje yra simtai vietovardziu islikusiu su Lit ir Let saknimi ….
    Broliukai patiems seniai laikas pripazinti o ne tik spelioti …gal cia Baltai gyveno ? Gintaro kelio apsauga ? Baltai ten gyveno pries vokiecius cekus
    austrus lenkus ir kitus Hunu ir Avaru benkartus…
    …..!!!!
    Uzuojauta del kemperio …bet Carieta visada galima pasikeisti …ir toliau “keliausma” …

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Vilniaus dienos“
Šventės

„Vilniaus dienos“ sostinės centą pavertė atvira scena (nuotraukos)

2025 09 05
Dviračių takas
Lietuvoje

Šiauliai ruošiasi susigrąžinti dviračių sostinės vardą

2025 09 05
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia kandidatus į ministrus

2025 09 05
Pratybos
Lietuvoje

Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“

2025 09 05
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Lietuvoje

Po orlaivių eismą sutrikdžiusio bepiločio – imtasi veiksmų

2025 09 05
Treniruoklis BAT
Lietuvoje

KOP Aviacijos bazėje pristatytas naujas treniruoklis

2025 09 05
Dirbtinis intelektas
Gamta ir žmogus

Sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau „išmoko“ lietuvių kalbą

2025 09 05
Gitanas Nausėda ir Karolis Narvockis
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Prezidentas

2025 09 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Markas Soloninas apie D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  • +++ apie D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  • Varlinas apie M. Kundrotas. Pilietinės tautos fantasmagorija
  • Denisas Jelisievičius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kruvinas Rusijos blefas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką kiekvienas turėtų žinoti apie skydliaukės vėžį
  • „Vilniaus dienos“ sostinės centą pavertė atvira scena (nuotraukos)
  • Šiauliai ruošiasi susigrąžinti dviračių sostinės vardą
  • Aplinkos apsaugos komitetas kviečia kandidatus į ministrus

Kiti Straipsniai

„Vilniaus dienos“

„Vilniaus dienos“ sostinės centą pavertė atvira scena (nuotraukos)

2025 09 05
Mantas Kvedaravičius, Putinas, Ukraina, griuvėsiai

D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?

2025 09 05
Donaldas Trampas tylintis Kinijos karinio parado su DF-5C raketomis fone

A. Medalinskas. Žinia apie naują pasaulio tvarką iš Kinijos

2025 09 05
„Neįkertamo turto“ vajus apsaugojo daugiau nei 30 hektarų senųjų miškų

„Neįkertamo turto“ vajus apsaugojo daugiau nei 30 hektarų senųjų miškų

2025 09 05
Putinui nusispjauti

A. Navys, M. Sėjūnas. Kruvinas Rusijos blefas

2025 09 04
Istorinių augalų sodas Aukštaitijos nacionaliniame parke

Istorinių augalų sodas Aukštaitijos nacionaliniame parke

2025 09 04
Lietuvos vėliava

M. Kundrotas. Pilietinės tautos fantasmagorija

2025 09 03
lrv.lt

Vyriausybė patvirtino tvarką dėl Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo

2025 09 03
Linarovis

Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyks linarovis

2025 09 03
Andrijaus Parubijaus žudikas

Ukrainoje teisiamas įtariamasis A. Parubijaus nužudymu pripažino kaltę ir įvardijo motyvus

2025 09 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Markas Soloninas apie D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  • +++ apie D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  • Varlinas apie M. Kundrotas. Pilietinės tautos fantasmagorija
  • Denisas Jelisievičius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kruvinas Rusijos blefas
  • +++ apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai