Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Kelionės

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

Gintaras Songaila, www.alkas.lt
2025-07-03 11:05:38
1
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju | Alkas.lt. J. Vaiškūno nuotr.

Bzura – pelkėtos upės vardas

Iš savo stovyklos netoli Sochačevo prie Bzuros upės patraukėme į pietus. Bzuros upės etimologijos lenkų mokslininkai negali pateikti. Visais tokiais atvejais mėginama pritempti, kad esą tai gali būti keltiškos kilmės hidronimas, nors keltiškų žodžių, kurie galėjo būti tokių hidronimų kaip Bzura etimonais, nepateikiama.

Todėl pateiksime baltišką etimoną – liet. buzė, buzurla „kemsynas, pelkynas, dumblynas“, kuris labai atitinka šių vietų aplink Bzuros upę (kairiuoju Vyslos intaku ties vidurine Vyslos tėkme) mūsų stebėtą tikrovę.

Važiuojant į vakarus apie keturiasdešimt kilometrų lietuvių, prūsų ir jotvingių keliu būtume pasiekę Mazovijos sostinę Plocką. Lenkų archeologai ties Plocku „ankstyvuosius slavus“ jau tvirtai randa nuo VII-VIII amžiaus, tačiau į rytus nuo mūsų stovyklos etninė padėtis dar ilgai galėjo būti kita.

Tai rodo ir aiškiai kaimynystėje esantys baltiški dešinieji Vyslos intakai Wkra *Vikra, skubri upė, Plona *Plona, plona upė, plonė, ir kt. Tad ir Bzuros upei galindų protėviai galėjo turėti panašų žodį, kaip liet. buzurla.

 Baltai ir slavai Mazovijos archeologijoje 

Kaip jau minėjome, „ankstyvųjų slavų“ archeologija šiaurinėje Mazovijos teritorijoje (į šiaurę nuo Vyslos) dažnai neatrodo pakankamai pagrįsta. Ją paremia neišraiškinga lipdytinė keramika (ne tik kad skirtinga nuo ankstyviesiems slavams priskiriamos Prahos kultūros (VI-VII a.), bet ir nuo panašiu laiku datuojamos Prahos-Korčako kultūros dab. Mažojoje Lenkijoje, keramikos).

Keramiką, kuri randama kai kur į šiaurę nuo Vyslos vadina „Korčiako kultūros paveikta keramika“. Kitas kriterijus, pagal kurį šių vietų archeologiniai radiniai jau priskiriami slavams, tai keturkampio plano žeminių liekanos gyvenvietėse. Tačiau tokios žeminės būdingos ir baltams, o nustatyti židinio vietą (slavams būdinga – žeminės kampe) nebūna paprasta. Degintiniai kapai, o tuo labiau su žirgais yra būdingi ir galinadams.

Pamarys: baltiškų upių ir aukštumų liudijimai

Įdomu, kad lenkų archeologai „matė“ ankstyvuosius slavus ir Pamaryje (į vakarus nuo žemutinės Vyslos, taigi, iki pat Baltijos), čia sukūrę „Žukuv-Krivitz“ kultūrą iš viso be jokio pagrindo (šiuo metu ši teorija atmesta, tuo labiau, kad daug ką rodo ir gausi baltiška toponimika į vakarus nuo Vyslos iki Oderio ir toliau, iki pat Elbės žemupio  – ne tik hidronimai, bet ir vietovių pavadinimai.

Paminėsime tik arčiau esančius – Varta dešinysis Oderio intakas, Notecė, dešinysis Vartos intakas (ir šioje vietoje – istorinė pamarėnų tvirtovė Santok, *santaka. O ir pats Žukuvo toponimas yra susijęs ne su vabalu, bet su žūkle (prūsiškai zukis – tai žuvis). Tąpat reikėtų pasakyti ir apie vokišką vietovardį Krivitz, kuris gali būti ne tiek nuo kreivumo, kiek nuo baltų šventiko krivės, tuo labiau, kad netoliese viduramžių dokumentuose minimas Krivio kalnas (Criviser berg).

Taigi, ir vakarų slavams (vendams) priskirtos žemės dar ilgai buvo slavų gyvenamos pramaišiui su baltais. III-IV a. iš šių žemių išsikėlus rytų germanams, jose iš pradžių aptinkami prūsams artimi vakarų baltai, o ne slavai. Pamaryje galima rasti net Žemaičių kalną (Samaytenberg).

Į pietus nuo Vyslos vidurupio randama daug toponimikos, susijusios su Galinda ir galindais. Ankstyvoji Lenkijos onomastika, kurią pamini garsusis baltų ir slavų kultūrų tyrinėtojas, mitologas Vladimiras Toporovas savo straipsnyje „Galindai Vakarų Europoje“, Baltų-slavų tyrinėjimai, 1982, tą ir parodo: prie Pultusko ir Radomo (Mazovija), kuriuos pravažiavome – Golądkowo, Golentkowo (1240), de Golanthkowo (1426) Golantkowo, 1576, Golędkowo ir t.t., taip pat – istoriniuose šaltiniuose minimi asmenų vardai (Andream Golanda=*Galęda, 1458, ir kt.).

Nėra ištyrinėta, kur yra pietinė tokios onomastikos paplitimo riba. Gali būti, kad ji kažkur ties dabartine Lodze, vaivadijos centru centrinėje Lenkijoje.

Ankstyvaisiais viduramžiais Galindos vardą pirmąkart pamini Paulius Diakonas savo „Langobardų istorijoje“ (VIII a.): „Golanda“, kažkur prie „Mauringa“ (piečiau esantis Moravijos regionas, Moravos baseine?). Jordano „Golteskytha“ buvusi gotų kaimynystėje, kai šie jau buvo atsikėlę prie vidurinio Dnepro, greičiausiai susiję su kita galindų atšaka (toponimika, susijusi su *galind šaknimi randama ir į pietus nuo Pripetės (taigi, Volynėje, dab. Vakarų Ukrainoje).

Lodzės aukštumos – Gintaro kelio pervalka

Važiuodami pro Lodzę (lot. Lodzya antiqua), atkreipėme dėmesį, kad ji įsikūrusi aukštumose, takoskyroje tarp Vyslos ir Oderio baseinų (kažkada čia buvo daug upelių, tarp jų ir Luda, ties kuria vėlyvais viduramžiais buvo pastatyta daug vandens malūnų).

Įdomu, jog šios aukštumos vadinamos Garb Lodzienski, prūs. garbs „kalnas”, o dar įdomiau, kad į vakarus nuo Lodzės teka Neries upė (lenk. Ner), Oderio intakas. Į rytus nuo Lodzės teka Pylicos upė (lenk. Pilica, kurios etimologija gali būti susijusi su žodžiu „pilti, piltis”), kuri yra kairysis Vyslos intakas.

Padarėme išvada, kad ties Lodze turėjo būti viena iš Gintaro kelio pervalkų. Iš čia gali būti ir miesto pavadinimas (slavų kalbose lodka, ladja reiškią „valtį, laivą o čia juk nėra nei pajūrio, nei didelio ežero; baltų kalbose šį žodį atitinka liet. aldija, eldija „laivas“, žr. ir liet. aldui  „greitam bėgimui žymėti“).   

Skaistkalnio šviesa Jasna Guroje

Keliaudami į pietinę Lenkiją, užsukome į Čenstakavą, pagerbę Dievo Motiną. Katalikiška šventovė buvo įkurta ties senovine pagonių šventviete, žr. vienuolyną Jasna Guroje (atitinka latvių ir lietuvių šventvietės terminą *Skaistkalnis (žr. žemiau nuotraukas).

Racibužas – viena iš galindų pilių?

Pietinėje Lenkijoje, važiuodami gražiais vingiuotais keliais ir kalvotomis vietomis, nes autostradoje buvo kelių remontas, pasiekėme Racibužą (Mariampolės dydžio miestą, minimą jau nuo 1108 m.). Viduramžiais čia buvo vienas iš dviejų Racibužo-Opavos kunigaikštystės centrų. Šią kunigaikštystę Aukštutinėje Silezijoje vokiečiai vadino Troppau, greičiausiai nuo Opavos upės, kuris susidaro, susiliejus trims šakoms (žr. toliau).

Apsilankėme Racibužo kunigaikščių rūmuose (Piastų, lenkijos karališkos dinastijos pilyje). Racibužas – tai viena iš senųjų piliaviečių, kurioje anskstyvaisiais viduamžiais galėjo būti įsikūrusi viena iš penkių galindų „pilių apygardų“.

Bavarų Geografas (IX a. vid.) šias pilių apygardas, žemes vadino Golensici civitates. Šios apygardos minimos ir Vroclavo 1155 m. bulėje: gradice Golensiczeshe, žr. toliau, o toponimai su šia *galind šaknimi – ir vėlesniuose dokumentuose.

Liubomės piliakalnis ir Golensici žemės

Apie 11 km. nuo Racibužo yra Liubomia kaimas, o prie jo didelis piliakalnis, kuris jau tvirtai priskiriamas „galinsici genčiai“. Šią „gentį“ (reikėtų sakyti šias žemes) nuo seno įprasta priskirti „senovės slavams“.

O iš tiesų tai buvo galindų kolonijos Gintaro keliui saugoti ties Moravos vartais (nežinia, kada šie galindai suslavėjo). Liubomia kaimas galėjo įsikurti ir vėliau, o galėjo būti ir tikrasis pavadinimas vienai iš galindų apygardų (prūs. lubo – reiškia „slėnį, žemumą“, o nuo piliakalnio ir atsiveria didžiulis slėnis ties Moravos vartais). Liubomia, kaip ir prūsų Liubava, ties šiaurės Galinda, yra ne nuo slaviško žodžio, reiškiančio meilę.

Planai rytdienai

Kitos dienos ryte planuojame aplankyti Šlionsko Vodzislavą. Šiame miestelyje yra muziejus. Muziejuje yra ekspozicija apie archeologinius Liubomės piliakalnio tyurinėjimus ir apie visas „golensici“ žemes.

Ekspedicijos antros dienos vaizdai (nuotraukų užrašus įkelsime vėliau):

 

1 of 30
- +
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

1.

2.

3.

4. Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju | Alkas.lt. J. Vaiškūno nuotr.

Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju | Alkas.lt. J. Vaiškūno nuotr.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  2. G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  3. R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  4. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  5. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  6. G. Songaila. Donaldas Trampas: „Aš tikiu V. Putinu“
  7. K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  8. A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai
  9. S. Tumėnas. Kultūros baruose nieko naujo…
  10. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  11. „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  12. M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  13. V. Sinica. Negalima lyginti, bet palyginkime

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimvydas says:
    6 val ago

    Žinau tą jausmą, važiuojant tais kraštais, kai pakelės vietovardžiuose smegenys pačios atpažįsta kažką lietuviško ir pradeda ieškoti to pirminio oavadinimo.
    Ir dar labai keistas jausmas apima, kai jauti lyg ir kokį artimą protėvių šauksmą, ir tuo pačiu jau tokį tolimą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | Fondo nuotr.

„Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

2025 07 02
Etnosportas: jaunimą vienijantys lietuvių papročiai | etnosportas.lt nuotr.

Etnosportas: jaunimą vienijantys lietuvių papročiai

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • +++ apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kompiuteris

Prekės ir paslaugos tampa prieinamesnės žmonėms su negalia

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai