Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai pasitelkus dirbtinį protą (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas surengė tarpinstitucinį susitikimą.
Tarpinstitucinio susitikimo dalyviai
IŽA, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK), Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), Kultūros ministerijos bei Seimo atstovai.
Susitikimo metu sutarta skirti daugiau dėmesio viešai komunikacijai apie DI klastočių grėsmes, rengti teisinius pakeitimus, kurie įpareigotų aiškiai žymėti DI sukurtą turinį.
Taip pat parengti patarimus redakcijoms, kaip elgtis susidūrus su DI klastotėmis. Svarstyti galimybę suteikti žiniasklaidos organizacijoms oficialias pranešėjų teises, kad jos galėtų kreiptis į socialinių tinklų platformas, prašydamos blokuoti ar šalinti neteisėtą turinį iš socialinių tinklų bei stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir medijų raštingumo sumanymus.
Dirbtinio proto technologijos
„Dirbtinio proto technologijos atveria naujas galimybes, tačiau kartu kelia ir naujų grėsmių. Turime veikti išvien, kad apsaugotume žurnalistus ir visuomenę nuo manipuliacijų, kurios gali turėti rimtų pasekmių duomenų saugumui“, – teigia Kęstutis Vilkauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pabrėžia, kad DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų profesinei reputacijai, bet ir visos visuomenės žinių sveikatai.
„Matome, kaip DI įrankiais kuriami vaizdo įrašai, kuriuose žinomų žurnalistų lūpomis skleidžiamos klaidinančios žinios apie sveikatą, vakcinaciją, finansinius pasiūlymus, kitokias melagienas. Tokie įrašai plinta socialiniuose tinkluose, sukeldami paniką, nepasitikėjimą ir pasimetimą, o ypač neramina tai, kad nemažai žmonių tiki tokiu skelbiamu turiniu“, – sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, svarbiausias atsakas į tokias grėsmes – pasitikėjimas atsakingai dirbančia tradicine žiniasklaida. Profesionalūs žurnalistai tikrina žinias, laikosi etikos standartų ir skelbia tik tai, kas pagrįsta faktais.
Žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus teigimu, šiandien vis dažniau profesionalių žurnalistų ar redaktorių reputacija ir patikimumas tampa pretekstu neteisėtai pasinaudoti jų duomenimis kuriant suklastotas paskyras, melagingą turinį ar net vykdant sukčiavimo schemas.
„Tad itin svarbu, kad yra patys žurnalistai bei redakcijų darbuotojai pasinaudotų pranešimų apie tokius atvejus sistema, kuria leidžia per įmanomai trumpą laiką blokuoti tokius atvejus ar imtis teisinių veiksmų ir pritaikyti atsakomybę.
Sieksime parengti patarimus redakcijų darbuotojams apie veikimo algoritmus ir atkirtį galimai nusikalstamiems veiksmams prieš redakcijų darbuotojus“, – sako D. Radzevičius.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sako, kad vartotojų apsauga, mūsų šalies gyventojų įgūdžių lavinimas ir švietimas skaitmeninėje erdvėje turi tapti viena iš svarbiausių valstybės pirmenybių.
Parengta pagal ŽEIT pranešimą
Kai per radiją išgirsti žinias skaitomas DI balsu – siaubas ima. Pasijunti jau esančiu kaip ne žmonių pasaulyje. Kaip tokie eksperimentai viešumoje atsiranda, gali būti, kad leidžiant natūroje taip eksperimentuoti yra uždarbiaujama iš šalies. Kur valdžių akys ir ausys į tai…