Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis dalyvaus Europos archeologijos dienose

www.alkas.lt
2025-06-09 08:00:00
19
Piliakalnis

Piliakalnis | L. Prascevičiūtės nuotr.

Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos – Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje (Radviliškio r.) lankytojų laukia net du šiai progai skirti renginiai.

Birželio 14 dieną 13 valandą Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyks renginys „Archeologija iš arti“. Dalyviai kartu su archeologu aplankys Kleboniškių piliakalnį ir pilkapyną, „gyvai“ pažins archeologijos objektus, sužinos jų skirtumus bei tyrinėjimų ypatumus. Pasakojimą iliustruos įvairių laikotarpių archeologinių radinių kopijos. Bus galima pakilnoti akmeninį kirvelį, patikrinti titnaginio gremžtuko aštrumą, palyginti brūkšniuotos ir grublėtos keramikos puodus, pasipuošti apgalviu, pasimatuoti žalvarinę apyrankę, prisisegti segę ar smeigtukų porą. Renginio dalyviai galės patys pabandyti skiltuvu ir titnagu įskelti kibirkštį.

Būtina išankstinė registracija tel.: 0 422 56 110.

Birželio 15 dieną 13 valandą Burbiškio dvaro istorijos muziejuje vyks archeologo-juvelyro Evaldo Babensko parodos „Unikalūs XIII–XIV a. žiedai Lietuvoje“ pristatymas ir parodos autoriaus paskaita „Kodėl šie XIII–XIV a. žiedai unikalūs? Jų archeologija ir rekonstrukcija“.

E. Babensko nuotr.

Parodoje pristatomi E. Babensko identiškai atkurti XIII–XIV a. archeologiniai radiniai – žiedai – leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė papuošalai, kuriuos nešiojo ankstyvųjų viduramžių Lietuvos gyventojai. XIII–XIV a. visoje Rytų Europoje nešioti žiedai buvo gana panašūs, bet Lietuvoje rasta keletas itin specifinės konstrukcijos žiedų. Šių žiedų korpusai tuščiaviduriai, suformuoti iš filigraninės (lot. filum – gija, granum – grūdelis) plonos vielos pertvaros. Jiems gaminti naudota itin plona sidabrinė vielutė ir skardelė.

Atkurtas žiedas
Atkurtas žiedas | Evaldo Babensko nuotr.

E. Babenskas šiais žiedais domėjosi kelis dešimtmečius. Kai gana nedidelėje teritorijoje, daugiausia Kernavėje ir Vilniuje, Bokšto gatvėje, buvo aptikta nemažai tokių žiedų, imtasi formuoti jų paplitimo ir chronologijos senosiose Lietuvos žemėse istoriją.

Atkurtas žiedas
Atkurtas žiedas | Evaldo Babensko nuotr.

Pastaraisiais metais juvelyrui subrandinus idėją pristatyti šių žiedų rekonstrukcijų parodą, netikėtai buvo rasta dar keletas žiedų. Taip pat pasiekė naujienos ir iš užsienio rinkinių – paaiškėjo, kad keli tokio tipo žiedai aptikti už tūkstančių kilometrų nuo mūsų krašto, o tai rodo ypatingus tarpregioninius ryšius XIII–XIV amžiuje. Šiandien archeologai mūsų krašte suskaičiuoja 19 tokių žiedų. Parodos autoriai turi stiprią nuojautą, kad šių radinių sąrašas ateityje tik pildysis, ir galimybių juos tirti atsiras daugiau.

Paroda Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veiks iki rugsėjo 15 dienos.

Europos archeologijos dienos – jau šeštus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologijos paveldo pristatymui. Oficialus šių dienų atstovas ir organizatorius Lietuvoje yra Lietuvos nacionalinis muziejus.

rengėjų nuotr.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinio žinia

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  2. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  3. Daugyvenės muziejus kviečia į ekskursiją „Nuo Ilgių iki Vėlinių“
  4. „Stiklo istorijos“ laukia archeologijos mylėtojų
  5. Europos archeologijos dienos: Klaipėdos pilies muziejuje – paroda „Po šimts pypkių!“
  6. Archeologija po tavo kojomis: visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienų savaitgalis
  7. Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
  8. Ateinantį savaitgalį – Europos archeologijos dienos
  9. Kviečia Europos archeologijos dienos!
  10. Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  11. Nuo archeologijos iki ekologijos – ruošiantis atnaujinimui atlikti Vokiečių gatvės tyrimai
  12. „Aktualioji istorija“: Lietuvos archeologijos atlasai
  13. Archeologijos dienos: lauže žaižaruojantys indai Gedimino kalno papėdėje
  14. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  15. Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Kažin says:
    3 savaitės ago

    Tai ar tie žiedai yra lietuvių, ar tik rasti Lietuvoje? Kaip su tuo klausimu? Juk tai žmogui yra svarbiausia. Tačiau išeina, kad archeologai nebando į tai atsakyti.

    Atsakyti
  2. Pasak MA archeologo says:
    3 savaitės ago

    prieš daug metų pasisakiusio, berods, Liudvikos Pociūnienės TV laidoje „Laiko ženklai”, gerokai platesnėje negu dabartinėje Lietuvos teritorijoje rasti 30 tūkst. metų senumo artefaktai liudija, jog visoje joje visus tuos tūkstantmečius gyveno vienos ir tos pačios (aisčių) kultūros gentys*. Jos čia buvo pirmeivės, t.y., iki jų čia negyventa.
    Pasak jo, archeologai turi artefaktų už dar 10 tūkst. metų, bet jie dar nėra patvirtinti.
    …………………
    * Tai tikrino ir patvirtino Pasaulio archeologų org-ja

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 savaitės ago

      Keisti dalykai dedasi, – maždaug tas pats kas sovietmečiu buvo, kad norint viešai pasakyti Lietuva, turėjai būtinai sakyti Tarybų Lietuva.

      Atsakyti
    • Rimvydas says:
      3 savaitės ago

      Kokie 30 tūkst. m. senumo artefaktai Lietuvoje? Paskutinis ledynmetis baigėsi prieš 10 tūkst. m., o jis slinkdamas taip viską sumalė, kad nieko negalėjo išlikti. Na, nebent pačiame pietrytiniame pakraštyje, kuris išvengė ledo.

      Atsakyti
      • Ne aš archeologas says:
        3 savaitės ago

        Patikslinimų prašau kreiptis į tą archeologą. Aš buvau tik laidos klausytoja. Tačiau nuo ledynmečio gentys spruko į Afriką, gal ir į Mažąją Aziją… Galėjo taip porą kartų pasitraukti ir vėl grįžti.

        Atsakyti
        • Kažin says:
          3 savaitės ago

          Tai, kad atvirkščiai ledynmečio laikotarpiu žmonės iš pietinio pusrutulio traukėsi gyventi į šiaurinį, link ledyno ar net į jį. Mat ledynmečio laikotarpiu vandens kiekis planetoje buvo toks pats kaip iki jo. Tačiau didelei jo daliai virtus ledu, atmosferoje vandens garų sumažėjo, suprantama visų pirma ten kur ledų nebuvo -pietų pusrutulyje, tiek, kad dėl sausros žmonės negalėjo jam gyventi. Gi prie ledyno vandenims garuojant atmosferoje jų pakako, taigi Afrika ir nuo pusiaujo žmonės traukė link ledynų ir dešimtį tūkstančių metų gyveno juose. Visa Afrika tapo Sachara. Taigi šiaurė – ledynai išgelbėjo gyvybę žemėje. Lietuviai, matyt gyveno pačiuose ledynuose, todėl daugiausiai jų išliko ir poledyniniu laikotarpiu Europoje galima sakyti buvo vien jie. Kodėl Lietuvos archeologai apie tai tyli, ar ir tam dar vis reikia Maskvos patvirtinimo, turbūt galima jų paklausti šia proga?

          Atsakyti
          • Atmintis... :( says:
            3 savaitės ago

            Jūratė Statkutė de Rosales ( lt.wikipedia.org/wiki/Jūratė_Statkutė_de_Rosales ) rašė apie kone visoje Europoje randamus aisčių pėdsakus, o vėlesniais laikais ir raštuose juos minint rado (be kitų ir ar ne uždaruose Vatikano archyvuose). Ji įtarė ir Kolumbą lietuvių kilmės buvus.
            Dabar straipsnis V-pedijoje apie Statkutę ir jos atradimus smarkiai pakeistas – kaip ir visi kiti, kaip suprantu, kažkada tarp 2016-2023 m. buvo pakeisti.

          • +++ says:
            3 savaitės ago

            O tai pietų pusrutulyje buvo šalčiau, negu šiaurės ?

          • Rimvydas says:
            3 savaitės ago

            Tai, kad kaip tik sachara tuo metu žaliavo🙂
            Na ir blūdus čia rašinėjate.

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Tai kaip Sachara galėjo žaliuoti, kai planetos turimo vandens kiekio dalis, o gal net didžioji jo dalis Šiaurės pusrutulyje buvo virtusi tokiais vos ne dangų siekiančiais ledynai. Vanduo atmosferoje necirkuliavo, gyvenimui drėgmės pakako tik gyvenant ledyne. Afrika liko be gyvybės. Tad ledynai Šiaurės pusrutulį buvo pavertę vos ne rojumi, o šliauždami ji dar ir žemę Šiaurėje arė, su ledynais (tais milžinais žalčiais) sugyvenusiems lietuviams gintaro privertė tiek, kad iki šiol dar jo užtenka patiems ir kitiems parduoti.

          • Rimvydas says:
            3 savaitės ago

            Ir vėl bandote pritempti prie savo įsikaltis teorijos. Negi sunku pasidomėti apie klimato kaitą sacharoje – sužinotumėte, kad paskutinio ledynmečio metu, bent jau link jo pabaigos, sachara buvo žalia ir puikiai tinkama gyventi vieta. Ji dar tokia buvo prieš 7 tūkst. m.
            Tikrai stebinate.. bet dabar bent jau suprantu, iš kur tokios keistos mintys ir iš piršto laužti teiginiai.

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Galėjo būti žalios salelės prie šaltinių, kol jie neišseko. Tačiau gyvūnijai, žmogui gyventi dėl per sauso oro buvo nekas – vargas. Dėl to ledynams tirpstant gyvenimo sukestėjimo pradžia ėjo iš Šiaurės.

      • Rimgaudas says:
        3 savaitės ago

        Ne taip, Rimvydai, jau labai viską sumalė, nes slinko į priekį ant apsnigtos prieš tai “pagalvės”. To priežastis aiškina Kavoliūnaitės užrašai, kur teigiama, kad, grįžtant ledams, upės prieš tai buvusios, grįžo į tas pačias vagas tekėti vėl. Be to, tai paaiškinta ir kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” preambulėje: “Prieš pareinant, (iš jos) reikėjo išeiti” pirmuose puslapiuose. Dėkoju.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          3 savaitės ago

          Upės ir vėl tekėjo į tą pačią pusę ne todėl, kad išliko jų vagos, o todėl, kad ledynas nepakeitė nuolydžio, ko ir negalėjo padaryti. Tačiau paviršių permalė ir perstumdė ir ne vieną kartą, nes tai slinko, tai traukėsi. Kokias akmenų sangrūdas atvilko nuo skandinavijos – nieko sau slydo paviršiumi🙂.
          Jau taip pritempinėjate ir prigalvojate nebūtų dalykų, kad tik atitiktų įsikaltą teoriją.

          Atsakyti
      • Žinovams says:
        3 savaitės ago

        Paskutinis ledynmetis (Nemuno) Lietuvoje baigėsi prieš 70 tūkst. metų.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          3 savaitės ago

          Kas čia per naujas atradimas??? Paskutinis ledynmetis baigėsi prieš 10 tūkst. metų. Keista, kad tokius elementarius dalykus reikia kalbėti…

          Atsakyti
      • Kažin says:
        3 savaitės ago

        Išeitų, kad ledynas buvo kažkoks gyvis, na, milžiniškas kažkoks žaltys, kuris slinkdamas ne tik viską malė, bet turėjo ir ant uodegos nešti tokius pačius kaip Skandinavijoje iš “dangaus” užkritusius akmenis, kaip toj pasakoje “Bėkime dangus griūva”, užkritus dangui ant uodegos…

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          3 savaitės ago

          Jūs čia rimtai, nesuprantate, koks ledynų slinkimo principas? Ar durnių čia stumdote? Jei nesuprantate, tai nesistebiu, iš kur tiek “genialių” išvadų ir teiginių gimsta. Varge vargeli iš tokių patriotų…

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Bet ledas tai iš vandens. To vandens, kuris virsdavo ledu, jau nebelikdavo. Tas procesas vyko, regis, 10-15 tūkst. metų. Yra tokie žodžiai dainoje: ” … o dabar kita gadynė, kiek užaugo, tiek nutrynė”. Matyt, tai vyko – tarp vandens ir ledo…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.
Kultūra

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje
Ukrainos balsas

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nauja koalicija? apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Prudentia Tech apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius
  • Parduodantiems būstą – žinovės patarimai
  • Trys svarbiausi kriterijai renkantis daržoves
  • K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

Kiti Straipsniai

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Parodos „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje atidarymo akimirkos | M. Remesos nuotr.

„Austas valstybingumo simbolis“: Lietuvos kontušo juostos pristatomos Ispanijoje

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Nauja koalicija? apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Prudentia Tech apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Valdas Jecka apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gitanas Nausėda

Prezidentas lankosi Japonijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai