Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Stebėtojų nustatytų VRK sukčiavimo ir net dokumentų klastojimo 2024 m. rinkimuose faktų išsigandusiam Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui kol kas pavyko pristabdyti mano spaudos konferencijas Seimo spaudos konferencijų salėje. Bet ne iš kitur.

Ši birželio 5 d. spaudos konferencija – iš Kovo 11-osios salės, kurioje buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė:

Jei Seimo valdyba ir tai uždraus, kalbėsime iš Konstitucijos salės, kalbėsime prie Seimo pirmininko durų. Apgailėtina tiesos baimė, lyginant net su Tarybų Lietuvos valdžia.

Dėl Algio Ramanausko kanale „Kasčiūnas TV“ Lauryno Kasčiūno ir Gabrieliaus Liaudansko viešo aptarimo, kad šauliai turi žinoti, jog jiems teks žudyti nežinia kam „nelojalius asmenis“, šiandien (birželio 5d., – Alkas.lt) kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl to, kad būtų atnaujintas pernai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. Ramanausko ir šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio viešo aptarimo, kaip nužudyti signatarą Zigmą Vaišvilą, kas buvo padaryta šių asmenų net neapklausus.

Nestabdoma šių viešų raginimų žudyti kitaminčius virtinė ir privedė prie Lauryno Kasčiūno, buvusio krašto apsaugos ministro ir parlamentinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko visiško nužmogėjimo. O gal rimtai reikia tikrinti jo psichinę sveikatą? Rinkimų stebėtojai Zigmas Vaišvila ir Gediminas Ustinavičius kreipėsi į Seimą dėl tokiu būdu priesaiką Konstitucijai sulaužiusio Seimo nario L. Kasčiūno apkaltos. Kaip signataras kreipiausi į signatarą ir šios parlamentinės partijos garbės pirmininką Vytautą Landsbergį dėl neatidėliotino L. Kasčiūno nušalinimo nuo partijos pirmininko pareigų ir bendro mudviejų kreipimosi dėl šių aplinkybių į Generalinę prokuratūrą.

Šiandien (birželio 5 d.– Alkas.lt) susitikau su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa. Raštu pareikalavau, kad ministrės įsakymu būtų pažemintas pulkininko leitenanto Lino Idzelio karininko laipsnis ir būtų kreiptasi į teismą dėl karininko laipsnio iš jo atėmimo, taip pat kreipimosi į Ministrą Pirmininką dėl Lino Idzelio atleidimo iš Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigų, kovinio šaulio Gabrieliaus Liaudansko pašalinimo iš šaulių.

Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai pateikiau išsamų prašymą dėl jo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl dideliu mastu vykdomo kurstymo žudyti kitaminčius, nežinia kam‚ nelojalius asmenis“, dėl jo kreipimosi į Seimą dėl apkaltos Seimo nariui Laurynui Kasčiūnui, dėl Lietuvos kariuomenės karininko vardo diskreditavimo kreipimosi į teismą dėl karininko laipsnio atėmimo iš Lino Idzelio, į Ministrą Pirmininką – dėl Lino Idzelio atleidimo iš Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigų, Gabrieliaus Liaudansko pašalinimo iš šaulių ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio atėmimo.

Suprasdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės ir LPS Seimo Tarybos nario, buvusio TSRS liaudies deputato ir „Respublikos“ vyr. redaktoriaus Vito Tomkaus apsisprendimą grąžinti Respublikos Prezidentui mūsų valstybės apdovanojimą – Lietuvos Nepriklausomybės medalį, G. Nausėdos paprašiau priimti mane ir pakviesti V. Tomkų dėl valstybėje kurstomo susidorojimo su kitaminčiais, susilaikyti nuo Prezidento dekreto dėl valstybės apdovanojimo dėl V. Tomkaus atėmimo.

Atkreipiant dėmesį į Respublikos Prezidento viešus pareiškimus dėl konkrečiai jo neįvardintos „penktosios kolonos“ Lietuvoje, Gedimino ordino atėmimo iš profesoriaus Eduardo Vaitkaus nenurodžius argumentų, taip pat be argumentų paskelbus, kad Sausio 13-osios byloje profesinę pareigą ginti kaltinamuosius – Rusijos piliečius – vykdęs advokatas Ryšardas Burda, kuris yra ir mano advokatas, yra penkta kolona Lietuvoje, kaip signataras, paprašiau pateikti man medžiagą, kurios pagrindu Respublikos Prezidentas padarė šiuos viešus pareiškimus ir pasirašė dekretą dėl E. Vaitkaus apdovanojimo atėmimo.

Atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento deklaruojamą principingą siekį pagrįstai vertinti pagrindinę VSD ir AOTD prie KAM Grėsmių nacionaliniuose vertinimuose nurodytą didžiausią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui – Rusijos Federaciją, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, paprašiau įvertinti 2020-04-04 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio LR Seimo nario Audriaus Nako kreipimąsi į Respublikos Prezidentą dėl Dariaus Jauniškio neskyrimo VSD direktoriumi antrai kadencijai, nes jam pateikėme informaciją, kad Dariaus Jauniškio vadovaujamas VSD neveikė, netirdamas didžiausios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui – kad Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas dvi kadencijas vykdė Dalia Grybauskaitė, kuri tebėra Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi.

2018-02-27 Vilniaus apygardos teismo teisėjo Stasio Punio nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, o vėliau priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Reginos Gudienės nutartimi buvo panaikintas 2017-10-26 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VSD ir AOTD prie KAM vadovų neveikimo, netiriant didžiausios Lietuvai grėsmės – Rusijos Federacijos valstybės paslapties D. Grybauskaitės, kuri 1991 metais dirbo TSRS ambasadoje JAV (Vašingtone) ir Rusijos proteguojama tapo Lietuvos Respublikos Prezidente. Priminiau, kad 2009 m. Kremliaus portalai www.regnum.ru, www.baltic.ru atvirai ragino Respublikos Prezidente išrinkti Dalią Grybauskaitę, po ko Rusiją tenkins santykiai su Lietuva. Todėl Respublikos Prezidento paprašiau:

– atimti iš Dalios Grybauskaitės LDK Gedimino ordino Komandoro kryžių ir Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine;

– atšaukti Darių Jauniškį iš Lietuvos atstovų NATO ir atimti iš jo valstybės apdovanojimus: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžių, Karininko kryžių ir Riterio kryžių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį ir Sausio 13-osios atminimo medalį;

– apdovanoti valstybės apdovanojimais principingus teisėjus Stasį Punį ir Reginą Gudienę.

Respublikos Prezidentui priminiau 2019-08-15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos kreipimąsi į Respublikos Prezidentą dėl valstybės apdovanojimų suteikimo tiems žmonėms, kurie tikrai atliko žygdarbius 1989 m. rugpjūčio 23 dieną įvykusio 650 km Baltijos kelio metu. Iki šiol negavau G. Nausėdos atsakymo į šį mano siūlymą.

Žinią apie Baltijos kelią įmanoma buvo įspūdingai perteikti tik dėl to, kad tai pavyko įamžinti ir videokamera iš An-2 lėktuvų skrydžių. Tai padarė Vytautas Tamošiūnas, Kazimieras Šalčius, Petras Bėta ir kiti lakūnai, šį įvykį iš oro nufilmavęs prie lėktuvo atvirų durų pririštas operatorius ir režisierius dokumentininkas Robertas Verba, o scenarijų sugalvojo ir įgyvendino LPS Kauno Tarybos narys Algimantas Norvilas, vėliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Iš lėktuvo jis palaikė ir radijo ryšį su Lietuvos radiju, kuris klausytojams, milicijai koordinuodavo automobilių srautą kelyje, nurodydavo, kur trūksta žmonių.

Jiems talkino prieniškiai Povilas Kiserauskas, Irena ir Petras Bėtos (antrasis pilotas), iš lėktuvų mėtę gėles. Šiam įvykiui Lietuvoje buvo suvežta net 12 sunkvežimių gėlių. Pakaitomis šiais lėktuvais skrido ir BBC žurnalistai. Aleksoto aerouoste gėles į lėktuvą krovė ir Tarybinės armijos kariai.

TSRS Gynybos ministro įsakymu buvo uždrausta pakilti lėktuvams. Dėl neteisėtų skrydžių įstatymai numatė iki 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Abiejų lėktuvų An-2 uodegose TSRS vėliava buvo uždažyta, ir tą dieną jie skrido su mūsų Trispalve. Tuometiniai įstatymai numatė atsakomybę ir už valstybinės vėliavos išniekinimą.

Lėktuvų bakai kuru buvo papildyti iš trijų benzovežių, stovėjusių su Kauno trečiosios autotransporto įmonės pamainos viršininku Algiu Blaževičiumi iš anksto sutartose vietose.

Baltijos kelyje neįvyko nė vieno incidento ar autoįvykio!

Dėl šių aplinkybių ir klausimų paprašiau, kad mane, kaip signatarą, neatidėliotinai priimtų Gitanas Nausėda. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti.