Absoliutus JAV prioritetas – daugiau gynybai skirianti Europa. Bet toks teiginys – teisingas tik iš dalies.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos amerikiečių lyderiai skundėsi europiečiais. „Negalime toliau mokėti už Europos gynybą, kol NATO valstybės nemoka teisingos dalies ir mėgaujasi patogumais mūsų sąskaita. Buvome labai dosnūs Europai, tačiau atėjo laikas rūpintis savimi“,- sakė Kenedis.
Po Šaltojo karo pabaigos tą patį – skirtingu stiliumi – kartojo Klintonas, Bušas, Obama, Trampas ir Baidenas.
Kodėl amerikiečiai neišsireikalavo, jei tai taip svarbu? Nes nuoširdi kritika Eurpai balansavo su JAV pragmatiniais interesais, kuriems Europos pajėgumų stoka prieštaravo ne visada. Netgi atvirkščiai.
Pirma, JAV nebuvo entuziastinga Europos gynybos integracijos idėjų atžvilgiu. Valstybės sekretorė Olbrait 1998 m. tai apibendrino teiginiu, kad siekiant sukurti Europos saugumo ir gynybos tapatybę būtina vengti jos atskyrimo nuo NATO, esamų pastangų dublikavimo ir diskriminacijos ne ES narių atžvilgiu.
Jos kalba tapo žinoma kaip „trys D“. Olbrait nebuvo prieš Europos stiprėjimą, bet faktiškai suformavo doktriną, kad Europos planai nesikirstų su status quo, kuris atliepė JAV prioritetus.
Antra, tai glaudžiai susiję su gynybos pramone. SIPRI duomenimis, 2020-2024 m. JAV gamintojų produkcija sudarė 2/3 Europos įsigijimų (2015-2019 m. – 52 proc.). Atrodytų, didesni biudžetai naudingi JAV pramonei. Tačiau šiandien Europoje kaip niekada įtikinamai skamba tezė: Europos mokesčių mokėtojų finansuojami pirkimai turi vykti Europoje. Tai kelia įtampą su šalimis, kurios:
a) akcentuoja transatlantinį ryšį
b) dalies JAV ginklų nepakeičiamumą
c) galimybę gauti juos greičiau, nei būtų pagaminta Europoje.
Bet šie argumentai – net iš labiausiai pro-JAV valstybių – stumiami į šalį. Tą jaučiu visur. Prie to prisidėjo dar Baideno adminstracija, ribodama JAV ginklų panaudojimo galimybes Ukrainai (kilo klausimas: ar mes, turėdami JAV ginklus, negalime atsidurti panašioje situacijoje).
Trampo aštri ir kartais priešiška retorika – drastiškai sustiprino. Prancūzų teiginiai, kadaise įdomūs tik jiems patiems, šiandien aktualūs visiems Europoje. Ir tai amerikiečių gamintojams kelia rimtų klausimų.
Trečia, JAV saugumo garantijų nepakeičiamumas kuria politinę įtaką. Pvz.,:
a) misijoje Afganistane dalyvavo didžioji dalis NATO valstybių. Pagal žuvusiųjų skaičių santykyje su valstybės gyventojais JAV netektys rikiuojasi greta Danijos, JK ir Estijos.
b) Šiandien Vašingtonas akcentuoja priešpriešą su Kinija. Didelė dalis Europos valstybių remia JAV iniciatyvas (pvz., prieš kelerius metus riboti Huawei 5G diegimą), net jei tai kertasi su siaurais pragmatiniais interesais.
Amerikiečiai naudojo šią kortą, primindami, kad europiečiai patys nebūtų pajėgūs gintis. Šis teiginys aktualus ir dabar – bet ilgainiui, jei Europa išliks esamame kelyje, pusiausvyra keisis.
Europai post-1990 situacija buvo komfortabili. JAV strateginiai interesai sudarė prielaidas taupyti gynybos išlaidų sąskaita, gaunant JAV saugumo garantijas – ir susitaikant su didele Vašingtono įtaka Europos politikai.
Tai privedė prie apsileidimo – Europos šalys išleisdavo tiek mažai, kad kariuomenės ne tik neaugo, bet ir silpo. JAV nebūtų prieštaravusios didesniems biudžetams, ypač iki tam tikro lygio.
Visgi akcentavimas, kad gynybos išlaidos yra visa paaiškinantis esamų transatlantinių santykių veiksnys – nepakanka.
Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Citata: “Visgi akcentavimas, kad gynybos išlaidos yra visa paaiškinantis esamų transatlantinių santykių veiksnys – nepakanka”. Su tuo tenka sutikti, kadangi ne ginkle slypi žmogaus civilizacijos planetoj esmė, o žmonijos žmonių tarpusavio santykių kokybėje. Išvada: ES ir JAV santykius derėtų suvesti ne į ginkluotės kiekio lenktynes, o į žmogiškų santykių tarpe savęs balansą. Prieš tai, žinoma, ES viduje sau pati tai turi pasidaryti. Kalbant apie Rusiją, tai santykius žmogiškus bandė užmegzti su juo Prancūzijos prezidentas Makronas, skambindamas vis Putinui, tačiau Rusijos kūjo delnu, juk, neatmuši. Lino Kojalos įžvalgos padeda tai suprasti. Dėkoju.
Makronas bandė užmegsti žmogiškus santykius? Juokaujate? Rotšildų statytinis ištiesė gerumo ranką? Ir ką siūlė – “riebiata, davai žit družno”?
Anekdotas, kai taip suvokiama geopolitika.
Galimai, visas jūsų gyvenimas yra anekdotas, Naivus Klausimėli.
O kas – kokie fondai finansuoja Lenkijos vadinamą “kresų” politiką? Nieko apie tai nesigirdi. Ar Lietuvos partijų, politikų, valdžių iš tų “rotšildinių” – “kresinių” fondų taip jau niekas ir nefinansuoja? Juk Lietuva Lenkijai, o per ją ir pasauliui, nėra jau tokia nerūpinti…
Taip, Lietuva rūpi, nes, atskirdama Kaliningrado anklavą, yra labai geras įrankis provokacijoms.
Tą puikiai suprato Londonas. Jam ir tarnauja pati teisingiausia partija ant Lietuvos ir jos patriarchas.
Esame nepaprastai pavojingoje padėtyje, nes globalistų akyse tesame geras provokacijų ir naujo karo židinio įrankis ir vieta.
O lenkai, man regis, išmoko istorijos pamokas ir su velniu, t.y. Londonu, t.y. su globaliu finansiniu kapitalo stengiasi neiti obuoliauti. Taip, kuo gali, pasinaudoja, bet nuo atidirbimo išsisukinėja.
Ir ketvirtas – kurio politologas labai stengiasi nepastebėti – yra tai, kad Europos šalys naikina save kurdamos komunosatanistinę diktatūrą, o Amerika tam bando pasipriešinti. Tas, kas to nepastebi, yra ne politologas, o kominterno propagandistas.
Brian Maxwell (Real Politics Podcast):
Lindsey Graham BETRAYS America First SECRET Trip to Ukraine EXPOSED — GOP Calls It SABOTAGE!:
youtube.com/watch?v=J1aGTbFkTmI
Kad Europa imasi ginklų gamybos bei savęs gynybos, yra laiko ir aplinkybių padiktuota veikla. Jeigu ankstesniais dešimtmečiais Europa buvo rami dėl savo saugumo, tai ji ramiai sau ir gyveno. JAV buvo pagrindinis pasaulio lyderis, todėl šią lyderystę reikėjo paremti ginklu. Bet Kinija agresyvėja, Rusija plečia imperiją Ukrainos žemėmis, situacija pasikeitė. Ją galutinai pakeitė neprognozuojamas Trampas, vietoj Ukrainos sąjungininko, tapęs Putino pagalbininku. Tad Europoje net didžiausi tinginiai supranta, kad geri laikai praėjo, priartėjo pavojai, reikia gintis, tam reikalingi ginklai. Tačiau vakarinius Europos pakraščius išjudinti iš patogios tinginystės dar nesiseka. Reikia pastebėti, kad šia situacija savaip naudojasi Lenkija.
,,Ją galutinai pakeitė neprognozuojamas Trampas, vietoj Ukrainos sąjungininko, tapęs Putino pagalbininku.”
– Ką Trampas daro kitaip, nei žadėjo savo rinkiminėj programoj ?
,,Kad Europa imasi ginklų gamybos bei savęs gynybos, yra laiko ir aplinkybių padiktuota veikla.”
– Ar milijonų islamistų įvežimas, savo pramonės naikinimas ir sodomijos propaganda yra tos gynybos dalis ?
„DVA DEBILA – ETO SILA!“*
Prieš rinkimus per kiek laiko tą karą užbaigti žadėjo? Šiandien to neprisimena. Bet šiandien teigia, jog jei prezidentu jis būt buvęs, karas nebūtų prasidėjęs… (Tik nesakė, katros iš jų – JAV, RU, UA prezidentas?)
Jis dar nesuprato, jog jo brangusis draugas Putinas visą laiką kalė į galvas savo rinkėjams, kokia nepasotinama pabaisa yra Amerika, ir kaip ji dieną ir naktį trokšta Rusiją pasiglemžti. O dabar jis staiga imtų ir leistųsi savo rinkėjų akyse amerikono pamokomas, kaip karą užbaigti? Nesapnuok, „brangusis drauge” Trampai… Jis iš karo tik didžiavyriu, „RU žemes susirinkusiu” jo laimėtoju išeiti užsimojęs. Ir jokie „Vakarų menkystos” jam neaiškins, kada jis turi skerdynes užbaigti. Europos upėmis tekės ne vanduo, o jam nepaklūstančių kraujas!
………………
* Tik Tomkus kita tema tai cituoja.
Tai vistik, Trampas vykdo savo rinkiminę programą ar nevykdo ? Ne viską taip greitai, kaip norisi ? O kuris čia ją vykdo geriau ? Ar Vitas Tomkus nori, kad pradėtų karą prieš Rusiją, kai beveik visi sąjungininkai faktiškai veikia Rusų ir Kinijos pusėje ? Kodėl Tomkus nepradėjo karo su Rusija, kai dirbo Lietuvos kompartijos centro komiteto organo redaktorium ?
Juk įdėta pastabą, kad –
………………
* Tik Tomkus KITA tema tai cituoja.
T.y., V.T. apie mus pačius taip rašo.
Na taip, JAV balta ir pūkuota, nors ir apsiginklavusi iki dantų ir po jos sparnu viskas būtų gerai. Tik kokie tai blogiukai agresyvėja.
O gal yra taip, kad jau neapsikenčiama JAV parazitavimo, visiško nesiskaitymo su kitais, negebėjimo derinti interesų. Ir, sukaupiant jėgas, pradedama priešintis tai parazituojančiai hegemonijai? Nors apie tai kalbėti valstybių lygmenyje nėra visai tikslu. Hegemonija yra globalaus kapitalo, pirmiausia finansinio, kuris pajungęs savo valiai ir JAV, ir kitas Vakarų šalis, naudojasi jų ištekliais savo tikslams. Trumpas dabar kaip tik bando JAV išvaduoti iš to kapitalo gniaužtų ir sukurti pasaulio hegemoną JAV tik jau kaip valstybę.
Žodžiu, labai naivus įsitikinimas apie gerą pasaulio policininką JAV, kuris palaiko gerą tvarką ir kokius tai blogiukus, kurie tai ketina sugriauti. Bet dešimtmečių propaganda daro savo.