Lietuvos kultūrin4s tapatybės šerdis slypi ne tik tautosakoje ar dainose, bet ir senosiuose meistrystės papročiuose – amatuose, kuriuos ilgus šimtmečius meistrai perdavinėja iš kartos į kartą.
Šiandien, kai gyvenimas vis labiau skaitmenizuotas, o jaunoji karta auga globaliame pasaulyje, itin svarbu, kad ji turėtų galimybę tiesiogiai pažinti savo šaknų grožį ir prasmingumą.
Tokią galimybę šiemet suteikė mokomasis projektas „Senųjų amatų fone“, kurį gegužės mėnesį įgyvendino Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.
Visą mėnesį Kuršėnų miesto mokyklų moksleiviai ir Šeduvos globos namų gyventojai turėjo progą ne tik stebėti, bet ir patys kurti kartu su meistrais – žinomais Lietuvos amatininkais ir tautodailininkais.
Gyvas susitikimas su papročiu
Projektas sujungė penkias tradicinių amatų kryptis: keramiką, medžio drožybą, audimą, pynimą iš vytelių ir beržo tošies. Pamokos vyko gyvai, autentiškoje aplinkoje – Kuršėnų dvaro užsiėmimuose, medžio drožėjų kiemuose, amatininkų užsiėmuose. Kiekviena savaitė buvo skirta vis kitam amatui.
Projektą atidarė „Keramikos dienos“, kuriose dalyvavo daugiau nei pusšimtis moksleivių.
Lipdyti ir žiesti mokė Algimantas Tamašauskas (VII-asis Lietuvos puodžių karalius) bei Mindaugas Turolevičius (X-asis Lietuvos puodžių karalius) – abu kuria Šiaulių rajone ir garsiną jį keramikos papročiais. Meistrai vaikus mokė dirbti su moliu, kartu žiedė indus, kūrė dekoratyvinius lipdinius.
Medžio drožybos savaitę jaunimas dirbo su medžio meistrais kuršėniškiu Raimondu Baškiu ir plungiškiu Viktoru Raibužiu – drožė šaukštus, klumpes, susipažino su skulptūros liaudies meno iš medžio darbais. Lankymasis „Medinukų muziejuje“ tapo įkvėpimo šaltiniu pažinti, kokią vertę turi iš medžio gimstantys kasdieniai buities vertybės ir meno kūriniai.
Pamokos „Audimo amatas“ metu dalyviai buvo supažindinti su lino keliu – nuo pluošto ruošimo iki audinio raštų. Audėja Virginija Dirvonskienė pristatė lino kelią nuo sėklos iki audeklo, o meistrės Birutė Poškienė ir Marytė Janulienė mokė pinti ir austi tradicines juostas.
Mokiniai patys audė juosteles, išbandė senąsias stakles, klausėsi istorijų apie linininkystės papročius Žemaitijoje.
Paskutinė savaitė buvo skirta pynimo amatui. Vytelių ir beržo tošies meistrai iš Mažeikių ir Kuršėnų ne tik rodymo pynimo technikas, bet ir kalbėjo apie medžiagos gyvybingumą, tradicinį dizainą ir tvarumą.
Meistrė Marytė Janulienė supažindino su pintinių gamyba, o tošininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai parodė tradicinių tošinių dirbinių kūrimą.
Daugiau nei pamoka – tai patirtis
Pasak rengėjų, didžiausia projekto vertė – ne tik įgyti įgūdžiai ar pagaminti dirbiniai, bet kultūrinis sąmoningumas ir tapatybės jausmo stiprinimas. Jaunieji dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su gyvaisiais amato tradicijų nešėjais, bet ir užmegzti santykį su savo krašto istorija per asmeninę patirtį.
Be to, visų pamokų metu buvo fotografuojamos veiklos, kurių vaizdinė medžiaga šiuo metu rengiama parodai.
Išgyventa – įamžinta – parodyta
Fotografijų paroda „Senųjų amatų fone“ bus atidaryta 2025 m. rugpjūčio 14 d. Kuršėnų dvare. Parodos atidarymo šventė vyks su koncertu – scenoje pasirodys dainininkas Mantas Jankavičius su programa „Dviese“. Paroda bus rodoma daugiau nei mėnesį, o vėliau keliaus po Lietuvą: rugsėjį – į Renavo dvarą Mažeikių rajone, spalį – į Telšių kultūros centrą.
Projekto rengėjai viliasi, kad paroda taps ne tik vaizdiniu šių patirčių atspindžiu, bet ir inspiracija jaunimui bei švietėjams, kaip aktualizuoti tradicinius amatus šiuolaikiniame kontekste.
Projektą „Senųjų amatų fone“ iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba, padėjo – Šiaulių rajono savivaldybė.
