Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

Po ilgų mėnesių žūtbūtinės kovos ir diplomatinės nežinios, Ukrainos ir Rusijos taikos derybos vėl priartėjo prie lemtingo posūkio. Po gegužės 16 d. vykusio pirmojo tiesioginio delegacijų susitikimo Stambule, kurio vienintelis rezultatas buvo apsikeitimas karo belaisviais formatu „1000 prieš 1000“, Rusija paskelbė apie naują derybų raundą – birželio 2 d. vėl Stambule.

Tačiau šįkart Ukraina reikalauja konkrečių sąlygų: Kremlius žadėjo iš anksto pateikti vadinamąjį „taikos memorandumą“, kuriame aiškiai išdėstytų savo poziciją. Dabar, nors ir skelbia, kad tas memorandumas yra parengtas, Maskva jo pateikti Ukrainai nenori, tvirtindama, kad viską galima aptarti tik tiesioginės derybos metu.

„Mes ne prieš derybas, bet neketiname važiuoti į susitikimą be jokių išankstinių dokumentų – tam, kad vėl būtų leidžiami raketų smūgiai mūsų miestams tuo metu, kai kalbame apie taiką“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras ir derybų delegacijos vadovas Rustemas Umerovas.

Maskvos reikalavimai: taikos siūlymas ar politinis spaudimas?

Remiantis „Reuters“ šaltiniais, Rusijos taikos sąlygos skamba kaip ultimatumai:

–  Oficialus Ukrainos neutralumo statusas ir visam laikui atsisakyta narystė NATO;
– Vakarų sankcijų dalinis atšaukimas;
– Rusijos suverenių aktyvų atlaisvinimas;
– Rusakalbių teisių apsauga;
– Visiškas keturių Ukrainos sričių kontrolės pripažinimas (Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono), nors Rusija faktiškai jų nekontroliuoja.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai šiuos punktus vertina kaip nepriimtinas sąlygas. Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sibyga priminė, kad Ukraina yra suvereni valstybė ir jokia kita šalis neturi teisės spręsti, prie kokių sąjungų ji gali prisijungti.

Politinė įtampa tarp Vakarų ir Maskvos

Maskva derybas laiko „tesiniu“ 2022 m. pavasarį nutrūkusių taikos pastangų. Tačiau Ukraina kategoriškai atmeta tokį aiškinimą, pabrėždama, kad 2025 m. derybos turi vykti visiškai naujomis sąlygomis, jau po dvejų metų plataus masto invazijos ir šimtų tūkstančių žmonių žūties.

„Rusai bijo perduoti savo memorandumą, nes ten greičiausiai vėl – ultimatumas. Jie nenori, kad pasaulis matytų, kas iš tikrųjų vilkina derybas“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tichijus.

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Markas Rubio paragino Maskvą siekti konstruktyvaus ir sąžiningo dialogo. Jis pabrėžė, kad prezidentas Donaldas Trampas remia diplomatinį kelią kaip vienintelę realią išeitį iš konflikto.

Tačiau po savaitgalio masinių atakų prieš Ukrainos miestus Trampas pareiškė neįprastai griežtą kritiką V. Putinui: „Mes vedame derybas, o jis tuo metu leidžia raketas į Kijevą. Kas po velnių su juo atsitiko?“

D. Trampas net pavadino Rusijos vadovą „visiškai pamišusiu“, o tai gali reikšti galimą kietesnę JAV laikyseną artėjant galutiniams sprendimams.

Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo

Svarbų vaidmenį šiose derybose mėgina atlikti Turkija. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šią savaitę apsilankė Maskvoje, o dabar lankosi Kijeve. Ankara siūlo ne tik Stambulą kaip neutralų derybų miestą, bet ir žada veikti kaip diplomatinis tarpininkas tarp Kijevo, Maskvos ir Vašingtono.

Tarp galimų derybų vietų minimos ir Šveicarija, ir net Vatikanas, tačiau Kremlius jau atmetė popiežiaus Levo XIV tarpininkavimo pasiūlymą.

Zelenskio pasiūlymas: trigubas viršūnių susitikimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė esąs pasirengęs trigubam susitikimui su Trampu ir Putinu – tam, kad būtų priimti strateginiai sprendimai dėl karo pabaigos.

„Mums visai nesvarbu formatas – dvišalis ar trišalis, svarbu, kad būtų rezultatas. Jei reikia, mes susitiksime visi trys – Trampas, Putinas ir aš“, – sakė Zelenskis.

Kremlius atsakė, kad toks susitikimas galėtų įvykti tik tuo atveju, jei iš anksto būtų pasiektas bendras Rusijos ir Ukrainos derybinių delegacijų susitarimas.

Nors Rusija ir Ukraina viešai deklaruoja pasirengimą taikai, šiuo metu tai tebėra politinių manevrų laukas, kuriame diplomatiniai ketinimai intencijos dažnai nustelbiamos propagandiniais žaidimais. Tikrosios derybos įmanomos tik tuomet, jei abi pusės atvirai pateiks savo reikalavimus ir bus pasirengusios nuolaidoms.

Jei birželio 2 d. Stambule įvyks ne „tuščias susitikimas“, o tikros derybos – tai gali tapti svarbiausiu žingsniu link ugnies nutraukimo nuo pat karo pradžios 2022 metais.