Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?

Karas Ukrainoje atrodo pereina į naują tarpsnį – įnirtingi mūšiai nesiliauja, dronų kiekis abiejose pusėse pasiekė aukštumas, o tuo pačiu metu vis dažniau skamba žodžiai „memorandumas“, „paliaubos“, „derybos“…

Per pastarąją savaitę įvyko dvi masiškiausios oro atakos nuo karo pradžios. Ukraina smogė Rusijos karo pramonės centrams – dronų gamyklai „Kronštadt“ Dugnoje, raketų gamintojui „Raduga“ ir mikroelektronikos gamintojui „Angstrem“ Maskvos srityje. Rusijos valdžia patvirtino apie dešimtis numuštų dronų, tačiau neišvengta ir nemažų nuostolių.

Rusija atsakė trigubai – per tris naktis paleido apie tūkstantį dronų, balistinių ir sparnuotųjų raketų. Ši ataka nusinešė mažiausiai 12 civilių gyvybių, tarp jų – trijų vaikų. Tai buvo aiškus psichologinis smūgis ir bandymas palaužti Ukrainos oro gynybos sistemą.

Karo stebėtojai šį naują etapą vadina „kiekio karu“ – kai pergales lemia nebe technologinis pranašumas, o kiekybinė galia. Pigūs dronai, gaminami greitai ir masiškai, tampa pagrindiniu ginklu.

Frontas: „buferinės zonos“ kūrimas ir įnirtingi mūšiai

Rusija sutelkė daugiau kaip 50 tūkst. karių aplink Sumų regioną, mėgindama įsiveržti į Ukrainos teritoriją ir sukurti vadinamąją „buferinę zoną“. Vien gegužės 27 d. fronte įvyko net 166 mūšiai. Karščiausias taškas – Pokrovsko kryptis, kur Rusijos pajėgos puolė net 53 kartus.

Ukrainos pareigūnai neigia propagandinius teiginius apie „pralaužtą frontą“. Pasak kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Rusijos pasiekimai yra išpūsti, o tikrovėje vyksta sunkūs mūšiai, tačiau priešas sulaikomas ir apsiginti pavyksta.

Diplomatiniai vingiai  

Po gegužės 25 d. įvykusių rekordinių belaisvių mainų (1000 į 1000), įsibėgėjo derybų klausimas. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis paskelbė, jog jis paskambino Ukrainos gynybos ministrui Rustemui Umerovui ir pasiūlė tikslią susitikimo datą bei vietą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia priešingai – kad tai R. Umerovas susisiekė su V. Medinskiu. Jis tvirtina, kad Rusija iki šiol nepateikė savo žadėto  memorandumo, todėl Ukraina nebegali laukti ir ragina sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų spaudžiant Rusiją.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigia, kad abiejų šalių pasiūlymų projektai netrukus bus paskelbti, o tuomet „bus galima kalbėti apie kitą derybų raundą“.

Zelenskis viešai pareiškė esąs pasiruošęs net trijų šalių vadovų – JAV, Rusijos ir Ukrainos – susitikimui. Jis netgi įvardijo galimas vietas – Vatikaną ar Šveicariją – ir nurodė, kad toks susitikimas galėtų įvykti be išankstinių sąlygų.

Vakarų parama stiprėja, Rusija spaudžiama

Vokietija paskelbė apie dar neregėto dydžio – 5 mlrd. eurų – paramos paketą Ukrainai. Pagal jį finansuojama oro gynyba, dronų gamyba, ir ypač reikšminga – pradedamos kurti ilgojo nuotolio ginklų sistemos be ankstesnių apribojimų.

Kremlius į tai atsikirto griežtai – vadindamas visa tai „provokacija“, „taikos dialogo žlugdymu“ ir „Ukrainos skatinimu tęsti karą“. Tačiau Vakarų valstybės ir toliau laikosi nuostatos, kad tik stipri Ukrainos gynyba gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo be ultimatumų.

Rusijos ekonomika: karo padariniai tampa akivaizdūs

„Financial Times“ praneša, kad nors 2023 m. Rusijos gyventojų pajamos augo, šiemet augimas lėtėja. Nauji atlyginimai didėja vangiai, o naftos pajamos mažėja. Tai rodo, kad karo ekonomikos potencialas išsenka – nors gyventojai dar jaučia inercinį stabilumą.

Ekonomistai teigia: „Rusijos ekonomika įsitempusi, problemos kaupiasi, nors gyventojai turi daugiau pinigų nei anksčiau.“  Bet vis daugiau ženklų rodo, kad režimo ištvermė senka ir ekonominis pagrindas ilgainiui gali nebeatlaikyti karo naštos.

Rusijos vidaus frontas: žodis tampa pavojingas

Kartu su karu fronte, Rusijoje stiprėja ir vidaus kova – prieš žodžio laisvę bei visuomeninę kritiką. Neseniai Uralo kalnų universiteto dėstytojas Sergejus Abramovas buvo nuteistas 10 mėnesių pataisos darbų už tai, kad paskaitose kalbėjo apie Ukrainos teritorijų okupaciją.

Tai – tik viena iš šimtų bylų. Iki šiol nubausti tokie asmenys kaip rinkimų stebėtojas Grigorijus Melkonjancas, opozicionierius Ilja Jašinas ar žurnalistė Ksenija Fadejeva. Vieni už viešą kritiką, kiti – už „ryšius su nepageidaujamomis organizacijomis“. Protestuotojai baudžiami net už simbolinius veiksmus, tokius kaip mėlynai geltonos aprangos dėvėjimas ar pasisakymai internete.

2024–2025 m. laikotarpiu sulaikyta daugiau kaip 850 žmonių už viešas nuomones ar taikius pasisakymus prieš karą. Įstatymai dėl „melagingos informacijos“ leidžia skirti iki 15 metų laisvės atėmimo – juos taikyti tapo įprasta.

Tokio masto vidaus cenzūra rodo, kad Kremliaus režimas tiesos žodžio bijo labiau nei karinio puolimo.

Taikos derybos tebeskendi miglose

Gegužės pabaiga galėtų tapti lūžio tašku. Ukrainai suteikiami nauji karo įrankiai, Rusija jaučia vis didesnį spaudimą – tiek fronte, tiek ekonomikoje, tiek diplomatiniu lygiu. Kariaujančios pusės palaikomos ir spaudžiamos trečiųjų šalių galėtų sėsti prie derybų stalo, bet trūksta ryžtingos JAV laikysenos. 

Rusija akivaizdžiai vilkina taikos paliaubų ir taikos derybų galimybę keldama įvairias išankstines sąlygas, tačiau durys tam vis dar lieka atvertos.

Artimiausių laiku pamatysime, ar bus žengtas pirmas tikras žingsnis paliaubų linkui.

Papildyta 2025-05-28, 22:00

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, galbūt, sąmoningai vilkina derybas dėl ugnies nutraukimo. „Mes išsiaiškinsime, ar jis žaidžia su mumis, ir jei taip – sureaguosime kitaip“, – pareiškė D. Trampas žurnalistams Ovaliniame kabinete, – „Maždaug po dviejų savaičių jums pranešiu“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad sąmoningai neįvedė papildomų sankcijų Rusijai, nes nenori pakenkti galimybei pasiekti taikos susitarimą: „Jeigu manau, kad esame arti susitarimo, nenoriu to sugadinti.“

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Rusija kviečia Ukrainos delegaciją į naują derybų ratą 2025 m. birželio 2 d. Stambule. Jo teigimu, Maskva parengė memorandumo projektą, kuriame išdėstytos Rusijos pozicijos visais „ilgalaikio krizės įveikimo“ aspektais.

Pranešta, kad Rusijos derybų delegacijai vadovaus Vladimiras Medinskis, kuris, anot Lavrovo, pasirengęs pristatyti dokumentą Ukrainos pusei bei pateikti paaiškinimus. Ukrainos valdžia kol kas viešai nepasisakė nei dėl paties kvietimo, nei dėl tariamo memorandumo turinio.

Šios žinios rodo, kad diplomatinė erdvė išlieka įtempta, o derybų galimybė vis dar priklauso nuo daugelio neatskleistų veiksnių, tarp jų – ir geopolitinių sprendimų, kuriuos dar turi priimti tiek Kijevas, tiek Vašingtonas, tiek Maskva.