Gegužės 27 d. Lietuvoje baigiasi gynybos plano treniruotė. Joje Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas aktyvavo planavimo funkciją vykdančius karius, kurie treniravosi ir parengė kovinį įsakymą Lietuvos gynybai vykdyti. Atlikus būtinus procedūrinius veiksmus Lietuvos kariuomenės pajėgoms buvo išleistas kovinis operacinis įsakymas. Pratybų organizatorių vertinimu – būtinus veiksmus kariai atliko ir veiksmus sinchronizavo.
Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas pristatydamas pratybų rezultatus pabrėžė, kad šiose pratybose buvo parengti planai, apimantys įvairias dimensijas: žemėje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje. Štabas papildomai patikrino procedūras ir sinchronizaciją su NATO partneriais per Norvegijoje vykusias pratybas „Tvirtas atsakas“ (angl. Swift response), kuriose dalyvavo ir Gynybos štabo karių grupė. Taip pat buvo tikrinamas gebėjimas valdyti ir žinoti duomenis apie padėtį pratybų regionuose.
„Trečia dalis mokymų buvo Jungtinių operacijų centro veiksmai, per kuriuos buvo tikrinama kaip keičiamasi informacija su padaliniais ant žemės. Šiuo atveju, kalba eina apie kitus mokymus Lietuvos teritorijoje vykusius tuo pačiu metu. Visi duomenys apie pratybų detales būdavo siunčiama šiam centrui, kas leido kiekvieną dieną turėti duomenis apie padėtį“, – sakė gen. ltn. R. Baltrėnas.
Planavimas ir užduotys
Perkūno serijos pratybų pirmose dalyse įvairūs štabo elementai vadavietėse planuoja veiksmus, rengia dokumentus, o sekančiose pratybų dalyse koviniai elementai treniruojasi juos vykdyti. Štabai strateginiame ir operaciniame lygmenyse mokosi planavimo veiksmų, dokumentų rengimo, derinimo, veiksmų koordinavimo, identifikuoja trūkumus planuose, pajėgumuose ir procedūrose, o koviniai elementai tuo remdamiesi vėliau taktiniame lygmenyje atlieka savo planavimo ir užduočių vykdymo patikrinimus.
„Tas nematomas darbas, kurį štabas turi atlikti yra kartais sunku paaiškinti ir porodyti, bet tai yra ledkalnio viršūnė, kurioje būtina atlikti planavimo procedūras, pasitikrinti ar tie planai yra vis dar aktualūs, ypatingai, kai mes matome kokia yra geopolitinė padėtis aplink mūsų valstybę“, – pabrėžė pratyboms vadovaujantis gen. ltn. R. Baltrėnas.
Kartą per kelis metus šios pratybos apjungiamos ir vykdomos vienu metu, tada jau yra treniruojama visa Lietuvos gynybos sistema sąveikoje su NATO, todėl artimiausia plataus mąsto treniruotė numatoma atlikti 2027 metais.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės taikos meto uždavinių – užtikrinti kovinės parengties palaikymą ir pasiruošimą valstybės ginkluotajai gynybai. Pratybos iš serijos „Perkūno tvirtovė“ ir „Perkūno griausmas“ yra skirtos treniruoti operacinio lygmens planavimą bei vykdyti lauko taktines pratybas treniruoti įvairių lygmenų valdymo elementus bei rezervo karių integraciją į gynybą.
Parengta pagal Lietuvos kariuomenės pranešimą
