Tereikia laiko ir seniai išmėgintų „aktyviųjų priemonių“, – teigė Tomas Šumanas, arba Jurijus Bezmenovas, rusų „žurnalistas“, 1970-aisiais pabėgęs į Vakarus ir čia 1984-aisiais, Orvelo (Orwell) metais, paskelbęs „Meilės laišką Amerikai“, o 1993-iaisiais netikėtai miręs nuo širdies smūgio.
Žvalgyba sudaro vos 15 nuošimčių KGB darbo, 85 nuošimčiai – tai „aktyviosios priemonės“, skirtos priešų visuomenėms sugriauti, – sakė Bezmenovas. Ir aprašė keturis „ideologinio perversmo“ etapus.
Tokio „perversmo“ metu visuomenės turimas tikrovės suvokimas pakeičiamas taip, kad žmonės grėsmės akivaizdoje nebegeba priimti išmintingų, jų asmeninius ir tautos interesus atitinkančių sprendimų. Nebegeba būti laisvi, nusiginkluoja ir pasiduoda.
Pirmas etapas – Demoralizacija – trunka 15–20 metų.
Svarbiausias šio etapo taikinys – idėjos, pasaulėžiūra.
Religija supolitinama, sukomercinama, paverčiama pramoga. Pasekmė – gyvenimo prasmės praradimas.
Švietimas niveliuojamas, jo turinys tampa reliatyvus, santykinis ir nepajėgia jaunam žmogui suteikti gyvenimo koordinačių. Pasekmė – visuomenės neraštingumas.
Žiniasklaida monopolizuojama, manipuliuojama, diskredituojama. Pasekmė – trumparegystė, nesusivokimas, negebėjimas matyti asmeniui ir tautai kylančių grėsmių.
Kultūroje įtvirtinami netikri herojai, melagingi elgesio modeliai. Pasekmė – bevališkumas, lėkštumas.
Kitas Demoralizacijos etapo taikinys – institucijos, struktūros.
Teisės ir tvarkos srityje didinamas atotrūkis tarp įstatymo ir moralės, o socialiniuose santykiuose pabrėžiamos teisės, o ne pareigos. Pasekmė – sumenkusi piliečių asmeninė atsakomybė.
Saugumo srityje pakertamas pasitikėjimas visomis tarnybomis: žvalgyba, policija, kariuomene. Pasekmė – visuomenę persmelkęs nesaugumo, neapginamumo jausmas.
Vidaus politikoje pasiekiama susmulkėjimo ir tuščio varžymosi. Pasekmė – susiskaldymas ir susvetimėjimas.
Užsienio politikoje ima vyrauti nepatikimi partneriai. Pasekmė – izoliacija, priešiška aplinka.
Trečias Demoralizacijos etapo taikinys – kasdienis žmonių gyvenimas.
Siekiama sutraukyti ištikimybės, įsipareigojimų, pasitikėjimo ryšius, kurie jungia žmones į šeimas, į bendruomenes, į visuomenę. Stengiamasi sužlugdyti esamus elitus, supriešinti visuomenės grupes tarpusavyje dėl menkiausių dalykų. Pasekmė – visuomenę apėmusi neapykanta, žmones ištikusi atskirtis.
Antras ideologinio perversmo etapas – Destabilizacija – trunka 2–5 metus.
Jo metu kova dėl valdžios tampa savitikslė. Šioje kovoje nebelieka jokių kitų tikslų ir atsakomybės. Pasekmė – žmonės ima geisti Didžiojo Brolio ir stiprios jo rankos.
Ekonomikoje nutrūksta sutartys ir griūva prekybos santykiai. Pasekmė – vis noriau atsiduodama Didžiajo Brolio valiai.
Kinta visuomenės būklė ir tvarka – į valstybės gyvenimą iš minios tiesiogiai įsiveržia aktyvios grupės. Pasekmė – minios valdžia, arba mobokratija.
Trečias perversmo etapas – Krizė – trunka vos 2–6 mėnesius.
Jo metu „radikalai“, sąmoningi ir nesąmoningi agentai bei kitos manipuliuojamos grupės jėga paima valdžią ir pakeičia pačią valdymo sąrangą.
Jei sėkmingai bus įgyvendintos pirmo ir antro etapų „aktyviosios priemonės“, didžioji visuomenės dalis turėtų būti visiškai dezorentuota: ji nesugebės pasipriešinti, o gal net sveikins perversmą.
Ketvirtas perversmo etapas – Normalizacija – gali trukti ir neribotą laiką.
Pavergtą ir kontroliuojamą šalį galima „normalizuoti“ ilgai, labai ilgai. Vis dėlto šio etapo pradžioje kai kuriuos darbus padaryti būtina: privalu sunaikinti tuos, kurių rankomis buvo įvykdyta diversija.
Visus šiuos susinaikinimo etapus, – pastebi Bezmenovas – Respublikos piliečiai įveikia patys: iš šalies pakanka tik stumtelėti, pavedėti, palydėti…
Sykiu jis tikina, kad laisva tauta visada gali atsikvošėti, atmesti jai primestus scenarijus, pajusti ir apsibrėžti ribas, pradėti sąmoningai ir valingai savo likimu rūpintis.
Iki 1940-ųjų lietuviai savo Respublikoje atsikvošėti, deja, nespėjo… Ar spėsime dabar? Ar spės amerikiečiai?
Lietuvos atveju gal tiksliau būtų sakyti, kad ne “lietuviai savo Respublikoje iki 1940 m. atsikvošėti nespėjo”, o – “neatsikvošėjo” pats prezidentas Smetona, kad po 2-3 metų po 1926 m. perversmo būtina organizuoti demokratinius rinkimus, grąžinant demokratiją šalyje. Deja, “neatsikvoši”…, regis, ir Kuolys šiuo atveju “uždengdamas” diktatūrišką Smetoną “lietuviai” vardu.
Praleistta nemažai labai svarbių dalykų. Pvz., šalies biudžeto pagrindinių pajamų šaltinių perėmimas ir pasodinimas ant dotacijų ir paskolų adatos. Mažeikių nafta išparceliuota jau prieš 3 dešimtmečius. O pasktiniai rimti praradimai – tranzito per Lietuvą nutraukimas. Nepaminėtas etnokultūros naikinimas, ryšių tarp kartų nutraukimas ir kt. Ir galiausiai – genderinė politika. Nebent tai pakišta po melagingu elgesiu. Bet ne visai pasikiša.
O kas nori pavergi? Įtariu, kad Liandsergis…
Puikus straipsnis. Jį perskaitęs aš tarsi radau atsakymus į daugelį metų kylančius klausimus dėl ko r kaip vyko Lietuvos griovimas. Juk prie rusų buvo daug gerų dalykų, buvo pirmaujantis žemės ūkis ir pramonė. Vėliau Vagnoriaus greita prichvatizacija, tarsi uraganas praėjo ir liko viskas sugriauta, milijonas piliečių išvyko svetusr laimės ieškoti, kurti kitas valstybes. Buvo skubama griauti, lyg būtų laukiama imperijos sugrįžimo. bet juk valstybę atkūrėm tūkstančiui metų. Tada tas skubėjimas buvo visiškai nesuprantamas. Bet gal jau tada griovėjai žinojo šio straipsnio teorijas? Straipsnis atsako į daug klausimų. Ir iš kur D. Kuolys tai sužinojo? Pasirodo, yra teorijos, kaip dezorganizuoti piliečius ir valstybę Tam kažkas sukūrė teorijas, kurias reikia kažkam vykdyti. Sakyčiau, kad tai įmanoma tik vakarų išlepusiose ir pasileidusiose valstybėse., vadinamose vakarų demokratijose. Puikus to pavyzdys dabartinė JAV. Rimtesnės tvarkos valstybėse, kuriose pasireiškia įstatymo tvarka ir tariama diktatūra, tokių šliaužiančių pertvarkymų nevyksta. Tai įmanoma tik kai veikėjai užsikonservuoja 75 metams.
Kuolių Dariau, turime bolševikų bjauriai primestą mums respubliką-1 bei respubliką-2.
Nuo 1918 vasario 16-tosios vis dar neturime atstatytos LDK valstybės, carų sunaikintos, bolševikų komunistų naikinamos iki šiol.
1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą. Pilsudskininkams nepatiko bolševizmo užvaldytoje Lietuvoje (LDK) valstybės a_t_s_t_a_t_y_m_o sužlugdymas ir pradėjo šeimininkauti Lietuvoje. Jei ne bolševikai, nebūtų karo su pilsudskininkais ir turėtume a_t_s_t_a_t_y_t_ą (nepriklausomą nuo Lenkijos, nuo kremlinių ruskijos) LDK valstybę ir be karo židinio LDK Ukrainoje, dabar.
LDK vyrai, gerbiant karalių Gediminą, ruoškimės LDK Lietuvos valstybės atstatymui.
,,Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.”
Taigi,
1. ,, lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu” – kas reiškia, kad atkuriama būtent lietuvių valstybė, ir
2. ,, tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis” – tai yra jokios LDK su slavų žemėmis.
1. Atstatoma yra tai, kas buvo sunaikinta, o tai – LDK (tvirtovė).
2. LDK turėjo valstybinius ryšius tik su Lenkijos karalyste (ATR).
3. Atstatoma (o ne atkuriama) lietuvių valstybė su Lietuvos vardu, o tai – tik LDK (tvirtovė).
Baigiame sunaikinti 1918 m. ir 1990 m. atkurtą valstybę – kalbu apie ją kaip apie lietuvių tautos tvirtovę, jos valstybingumą, savarankiškumą. O jūs čia užsimojate į LDK mastelius. Bet juk LDK laikais lietuviai labai slavėjo. Tad ką norite atkurti, jei nėra tautos gyvasties, kiek reikia jai bent išlikti.
Karališkai Lietuvai primestas bolševikų naujadaras respublika-1 bei respublika-2 tų pačių bolševikų (neišjungtųjų komunistų) taisyklėmis yra naikinamas dar ir su Tautos klaikiu skurdinimu siekiant nužudymo.
Lietuviška Tauta gali išlikti ir gyvuoti per amžius tik monarchinės LDK Lietuvos dėka.
Bolševikų respublika-2 – gulagas Tautai, vertas sunykimo.
Kunigaikštystė pagal apibrėžimą yra autonomija karalystės sudėtyje, o 1918 atstatėm nepriklausomą valstybę, taigi – ne kunigaikštystę.
Valstybiniai ryšiai su rusiškom žemėm atsispindėjo pilname šalies pavadinime ir valdovo titule – lietuvių, rusų ir žemaičių. Žemaičių seniūnija prarado autonomiją, nuo rusų atsiskyrėm – likom tik lietuviška valstybe.
Nereikia nuvertinti Gedimino ir kitų Lietuvos garbingųjų valdovų. Gediminas – karalius ir Lietuvos valstybinė santvarka turi būti atstatyta monarchinė (ikijogailinė). Monarchinei Lietuvai nedera bolševikų respublikonų santvarka.
Prie to kas pasakyta derėtų dar pridurti, kad jau esant Lietuvos valstybei kaip respublikai, 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi su bolševikine Rusija buvo nustatytos tos atkurtos Vasario 16-osios suverenios Lietuvos valstybės sienos, kurios, jei trupai sakanant, ėjo netoli Minsko, o į Pietvakarius – buvo už Suvalkų, Augustavo. Sienos buvo nustatytos pagal tai, kur ėjo lietuvių etnografinės ribos. Taigi, taip Vasario 16-osios aktu atkurtos suverenios lietuviškos Lietuvos valstybės teritorija buvo tarpusavio sutartimi su Rusija atsiskirta nuo slavų, su kuriais iki tol būta vienoje valstybėje – LDK. Lenkija šio Lietuvos atsiskyrimo nepripažino, jo nepripažįsta ir iki šiol. Jos tikslas tiek esant Lenkijai, tiek ją atkuriant 1918 metais buvo į savo teritoriją įjungti visą buvusią LDK. Taip 1919 m. sausį, Lietuvos kariuomenei palikus Vilnių, pilsudskininkai greitai įsitaisė jame ir su Lietuvos išdavikais Kaune organizavo slaptą Lietuvos valdžios, įsikūrusios jame, nuvertimą tuo tikslu, kad prijungus visą Lietuvą prie atkuriamos Lenkijos valstybės, neleidžiant lietuviams atkurti iki Jogailos turėtą valstybę. Tačiau Lietuvos žvalgybos pastangomis (žvalgės M.Kubiliūtės sumania veikla) pavyko perversmą susekti ir laiku likviduoti. Taigi Lietuvos valstybė Vasario 16-osios aktu buvo atkurta ir buvusio teritorijos suvereno – Rusijos 1920 m. liepos 12 d. sutrtimi su Lietuvos respublika pripažinta Lietuvos valstybei kaip suvernui tik etnografiškai lietuviškoje LDK dalyje. Taigi jokių neteisėtų pretenzijų į ne lietuviškas žemes nebuvo 1918 metais, nėra ir dabar. Tai elementarūs istoriniai faktai, žinotini kiekvienam Lietuvoje
Vadovaujantis sveiku protu (logiškai mąstant), taip ir gavosi: paniekinant karalių Gediminą (bei kitus Lietuvos valdovus), bolševikų sužlugdytas monarchinės LDK valstybės atstatymas, pavirto į nederamai naujovišką bolševikų kūrinį – respubliką, tolimesnėms “sutartims” naudingą bolševikinei Rusijai.
Istoriją kuria nugalėtojai, o nugalėtojai – bolševikai (neišjungtieji komunistai) iki šiol.
Atstatoma yra tai, kas buvo sunaikinta, o tai – LDK (tvirtovė). Visi kiti išvedžiojimai yra niekiniai – naudingi LDK Lietuvos naikintojams
Prieš komentuojant, reikėtų pasitikslinti, kad 1920 m. Lietuvos siena ėjo ties Maladečina ( Maldupiu?), o ne netoli Minsko . Vilniaus gubernijos riba buvo toliau į rytus,negu 1920 m. Lietuvos siena,ties Petriškių miesteliu. Kita vertus ir į rytus nuo Vilniaus gubernijos ribos, prie pat Minsko, randame vietovę Antaniški, kiek tolėliau į vakarus ir šiaurę- Skirmantava, Daunary, Pelikšty, Baubli, Germašiški, Kiršy, Gerveli, Dauguli ir pan. Matyt, ir čia kažkada kalbėt lietuviškai.
Matyt, gal kokiu išskirtiniu laikomas, kad galimai DI sargyba serveryje neleidžia atsakyti komentaru.
Žurnale ,,Žmonės’’ bevartydamas perskaičiau tokią antraštę: ŽMONĖS, NIEADA NEGRĮŽKITE Į PRAEITĮ, NES TAI LABAI PAVOJINGA / Nereikalingos mums jokios LDK su pasiutusiais slavais tose teritorijose…
YouTube: Visa tiesa apie R. Žemaitaitį:
youtube.com/watch?v=qpUur40V-zE
Grigorijus Klimovas. Harvardo projektas. Psichologinio karo principai.
youtube.com/watch?v=PnV60AdNjkA
youtube.com/watch?v=JVdjaPoW5SU